Sumažinta trombozės rizika
Naujų genomo redagavimo įrankių sukūrimas toli gražu ne vienintelis įspūdingas Lietuvos personalizuotos medicinos laimėjimas. 2013 metais buvo pastebėta, kad įprasti kraujo krešėjimo (trombocitų agregacijos) tyrimo rezultatai paaiškina ne visas priežastis, dėl ko ligoniams įvyksta trombozės, t. y. dėl susidariusio kraujo krešulio užsikemša kraujagyslė, dėl ko ligonį gali ištikti miokardo infarktas arba insultas.
Būtent minėti pastebėjimai ir inspiravo Kardiologijos instituto mokslininką daktarą Vacį Tatarūną su bendraminčiais stebėti LSMUL Kauno klinikų Kardiologijos klinikos ligonius, kurie vartojo kraują skystinančius vaistus. „Nustatėme naują kliniškai reikšmingą genetinį žymenį, kuris kartu su kitais jau žinomais veiksniais ir buvo atsakingas už trombozes.
2013–2014 m. vykdėme ir įvairius projektus individualizuotos medicinos tema kartu su verslo atstovais. Jų rezultatus publikavome užsienio moksliniuose žurnaluose individualizuotos medicinos tema“, – apie pasiekimus pasakojo mokslininkas.
Nustatėme kokį genų variantą turintys ligoniai gali sumažinti trombozių riziką vartodami natokinazę ir jos preparatus, – pasakojo V.Tatarūnas.
V.Tatarūnas ištyrė trombolizinėmis savybėmis pasižyminčio preparato natokinazės (kitaip vadinamo japoniško sūrio ekstrakto, Vakarų šalyse vartojamo kaip maisto papildas) aktyvumą. „Patvirtinome, kad šis preparatas teigiamai veikia kraujo krešulio tirpimą (fibrinolizinę sistemą), kas labai aktualu ligoniams, turintiems didesnę trombozių riziką.
Nustatėme kokį genų variantą turintys ligoniai gali sumažinti trombozių riziką vartodami natokinazę ir jos preparatus. Tyrėme ir su nutukimu susijusio geno (FTO) įtaką mitybos įpročiams. Parengtas individualus mitybos algoritmas, atsižvelgiant į žmogaus genotipą“, – tęsė Kardiologijos instituto mokslininkas. Pastarieji darbai, anot jo, vykdomi ir iki šiol. Pasinaudojant ES finansavimu galutinį produktą ketinama komercializuoti.
Daug žadantys tyrimai
MITA kuruojamuose atviros prieigos centruose vykdomi kamieninių ląstelių tyrimai. „Inovatyvios medicinos centro darbas labiausiai orientuotas į kamieninių ląstelių ir dirbtinių žmogaus audinių sritis. Šios sritys tarpusavyje yra labai glaudžiai susijusios. Jos įvardijamos kaip personalizuota medicina todėl, kad dauguma kamieninių ląstelių tyrimų atliekami su iš paties žmogaus, paciento, paimtomis kamieninėmis ląstelėmis. Jos tam tikrais būdais yra perkeliamos į laboratoriją ir atliekami tyrimai“, – darbo metodiką pristatė Inovatyvios medicinos centro atviros prieigos centro vadovas Arūnas Žebrauskas.
Personalizuotą mediciną, anot A.Žebrausko, iš tiesų galima vadinti medicinos ateitimi.
„Kamienines ląsteles mokslininkai priverčia vystytis į reikiamus audinius, o po tos ląstelės grąžinamos žmogui, dažniausiai pačiam pacientui, iš kurio buvo paimtos. Kartais yra ir donorystės atvejų, pavyzdžiui, su kaulų čiulpais, bet dažniausiai ląstelės perkeliamos tam žmogui, iš kurio paimtos.
Personalizuotos medicinos, būtent kamieninių ląstelių tyrimų, tikslas yra ateityje paimti iš žmogaus kamienines ląsteles ir esant poreikius būtent tam pačiam žmogui jas grąžinti. Grąžintos kamieninės ląstelės jau vystysis į tai, į ką reikia. Pavyzdžiui, atkurs kasos, kepenų audinius, pažeistą odą, sąnarinę kremzlę ir pan.“, – apie atliekamų tyrimų praktinę naudą kalbėjo A.Žebrauskas.
Personalizuotą mediciną, anot A.Žebrausko, iš tiesų galima vadinti medicinos ateitimi. Tirdami žmogaus kamienines ląsteles mokslininkai dirba ir sunkiausių bei daugiausia žmonių gyvybių pasiglemžiančių ligų gydymo kryptimi. Tikimasi, kad ateityje personalizuota medicina atsakys į tokius opius klausimus, kaip vėžio ar diabeto gydymas. Inovatyvios medicinos centro atstovas neabejojo, kad norint įveikti tokius iššūkius, būtinas didžiulis ne tik mokslininkų, bet ir verslininkų indėlis – privalu dirbti kartu, siekiant bendrų tikslų.
