„Taip reikalingas mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas vyksta, tačiau jį galima vadinti pasyvoku, nors abiem sritims jis itin svarbus. Kartais be investicijų mokslininkas ne tik negalėtų ko nors sukurti, bet negalėtų net pradėti tyrimų – tai yra tikrai nepigu.
Konkrečiu mūsų srities klausimu, pavyzdžiui, Lietuvoje nėra tokių įmonių, kurias galėtų investuoti į kamieninių ląstelių tyrimus. Mes labiau orientuoti į užsienį, iš ten dėmesio ir sulaukiame. Taip pat bendradarbiaujame su Prancūzijos sveikatos ir mokslinių tyrimų institutu, Šveicarijos Ciuricho institutu bei Švedijos Karolinskos universitetine ligonine“, – pasakojo Inovatyvios medicinos centro atstovas.
Sukurti visiškai naują vaistą nuo A iki Z, naujausiais duomenimis, kainuoja apie 1 mlrd. Eur.
Sukurti visiškai naują vaistą nuo A iki Z, naujausiais duomenimis, kainuoja apie 1 mlrd. Eur. Mokslininkai tokių išteklių neturi, taigi be verslo pasitikėjimo mokslu ir investicijų, medicinos perversmu galinčios tapti technologijos gali likti tarp keturių laboratorijos sienų arba būti išvis nesukurtos. Verslas ir mokslas turi ateiti vienas kitam į pagalbą, siekiant bendros ekonomikos ir inovacijų pažangos, o kartu ir visuomenės gerovės.
Tam, kad sutelkti moderniausiomis technologijomis dirbančius aukščiausios kvalifikacijos mokslo specialistus ir Lietuvos bei užsienio verslininkus bendram darbui, sukurtas tinklas „Open R&D Lietuva“, kuris yra didžiausias inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijų tinklas Baltijos šalyse.
Šiame tinkle veikia slėniuose įkurti atviros prieigos centrai. Tai šiuolaikiškai įrengtos tyrimų laboratorijos, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Šį tinklą sudaro: 14 valstybinių universitetų, 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų, 10 mokslo ir technologijų parkų ir 26 atviros prieigos centrai.
