Tiesa, šių metų kovo pradžioje kainos jau buvo užkilusios iki 2 eurų už litrą, bet vėliau šiek tiek nukrito.
Ragina Vyriausybę mažinti akcizus
Mažmeninės prekybos degalais bendrovės „Jozita“ direktorius Jonas Jokubauskis sakė, kad ankstesniais metais Lietuvoje benzinas niekada nekainavo 2 eurų. Visgi jis sakė, kad ties šia riba kaina augti nesustos.
„Manau, kad bus ir 2,5 euro. Matome, kad yra atsisakoma naftos iš Rusijos, o iš kur jos daugiau gausime? Iš Latvijos juk nenusipirksime. Todėl ir turime brangiau mokėti. Čia yra mūsų Vyriausybės reikalas. Jie turi sukaupę (naftos) rezervų ir gali amortizuoti šitą augimą, paleisdami atsargas į rinką žema kaina“, – 15min sakė J.Jokubauskis.
Pasak degalinių tinklo vadovo, „Jozitoje“ antkainis visada siekia iki 5 centų už litrą, tad apie jokius didelius uždarbius kalbėti negalima.
„Mano degalinėse niekada nėra didesnio kaip 5 centų antkainio. Nesvarbu, ar degalai kainuoja vieną eurą, ar du, ar tris. Dyzelinui visada taikomas mažiausiai 2, daugiausiai – 5 centų antkainis. Bet šiaip vidutiniškai yra apie 3 centai“, – aiškino jis.
Tuo metu Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas tvirtino, kad per paskutinę parą didmeninė degalų kaina iš gamyklos pakilo apie 10 proc.
„Dyzelino kaina pakilo 15 centų, o benzino – 17 centų. Čia yra kosmosas. Visos Europos šalys bando tai amortizuoti, Prancūzija sumažino kainas 15 centų, Italija 25 centais, Čekija atsisakė biodalies maišymo, kas Lietuvoje kainuoja 10 centų. Mes prašėme akcizus iki minimalaus lygio sumažinti, kas mums padėtų sutaupyti. Dabar, pagal galiojantį įstatymą, nuo kitų metų dar yra keliami mokesčiai“, – piktinosi K.Stasiukynas.
Jis neprognozavo, kiek kainos dar gali kilti, tačiau teigė, kad tai yra neišvengiama.
Tuo metu finansų analitikas Marius Dubnikovas sakė, kad 2 eurų už litrą benzino kaina žymi psichologinę ribą, tačiau aiškino, kad dabartinėje situacijoje dėl brangstančių degalų jaudintis reikėtų šiek tiek mažiau, nes didžiausias brangimas jau yra įvykęs.
„Ar mokėsime 1,95, ar 2 eurus, labai didelio skirtumo tai nesudaro. Tai yra tik 2,5 proc. pokytis. Supraskime, kad didelis pokytis įvyko, kai degalai pabrango 1 euru iki 2 eurų – čia yra 100 proc. pabrangimas. Dažnai žmonės vertina situaciją centais, eurais ir iš to daro išvadas, bet reikėtų vertinti iš procentinio pokyčio pusės. Pavyzdžiui, jei degalai pabrango nuo euro iki dviejų, vidutinis 60 litrų degalų bakas pabrango 60 eurų“, – nurodė M.Dubnikovas.
Supraskime, kad didelis pokytis įvyko, kai degalai pabrango 1 euro iki 2 eurų – čia yra 100 proc. pabrangimas.
„Tai yra psichologinė riba, kurią peržengti nervinga, bet labai to nedramatizuočiau“, – pridūrė M.Dubnikovas.
„Pricer.lt“ vadovas: rinkoje vyksta chaosas
A.Vizickas dabartinę situaciją degalų rinkoje apibūdino kaip chaotišką.
„Mažesnę kainą pasiūlo tai vienos, tai kitos įmonės. Čia gal priklauso nuo to, kas kada nusipirko, kokių degalų turi ir panašiai, bet faktas, kad hierarchija yra pagriuvusi. Matoma, kad „Orlen“ degalinėse, kurios priklauso vienai grupei su naftos perdirbėju („Orlen Lietuva“), atsirado tam tikra kainos agresija. Jie išėjo iš brangiausių degalinių ketvertuko, kainos yra mažesnės. Bet gal tai laikinas dalykas“, – svarstė A.Vizickas.
Pasak jo, nors sutaupyti tampa vis sunkiau, mažosios degalinės ieško galimybių pasiūlyti mažesnes kainas.
„Jei kaina ima mažėti, mažosios degalinės gerokai greičiau pakeičia kainas nei didžiosios. Jos vis dar bando užsidirbti“, – sakė „Pricer.lt“ vadovas.
Naftos kaina gali pasiekti ir 130 dolerių už barelį ribą
Degalų kaina yra tiesiogiai priklausoma nuo naftos kainų, kuri šią savaitę reikšmingai ūgtelėjo. Antradienį barelis „Brent“ rūšies naftos kainavo 123 JAV dolerius (114 eurų) ir tai buvo aukščiausia kaina nuo kovo pabaigos.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozavo, jog vasaros eigoje „Brent“ naftos kaina gali svyruoti tarp 125 ir 130 dolerių.
„Tam esminės įtakos turės Kinijos aspektas, nes Kinija nuo šių metų pradžios taikė ypatingai griežtus koronaviruso suvaržymus. Šią savaitę Kinijos valdžia oficialiai pasakė, kad suvaržymus švelnina, o, Šanchajus, pavyzdžiui, ypatingai sparčiai grįžta prie įprastinio gyvenimo“, – komentavo A.Izgorodinas.
Pasak jo, būtent dėl šios priežasties naftos kainos kils labiausiai. Vasarą, A.Izgorodino teigimu, Kinijos ekonomikos augimas paspartės ir šalis grįš į įprastą gyvenimą, o tai į viršų kilstelės naftos paklausą.
Kitas svarbus aspektas, anot jo, yra išaugęs degalų poreikis dėl prasidedančio atostogų sezono.
Su tuo sutiko ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.
„Kinijos išėjimas iš karantinų yra svarbus, nes gali paskatinti vartojimą. Buvo vertinama, kad karantinas Kinijoje sumažino naftos vartojimą 20 proc., Kinijoje tai yra 2,5 mln. barelių per dieną. Toks kiekis sudaro apie ketvirtį Rusijos dienos naftos išgavimo. Tai yra reikšmingas kiekis, kuris buvo nesunaudotas dėl karantino. Dar šalia turime (dalinį) Rusijos naftos embargą, tai suvaržys Rusijos galimybes naftą parduoti“, – aiškino M.Dubnikovas.
A.Izgorodinas dar pridūrė, kad naftos pasiūla pasaulyje šiuo metu yra labai suvaržyta, nes per pandemiją naftą išgaunančios įmonės neinvestavo į pajėgumų didinimą.
„Manyčiau, kad labai tikėtina, jog degalų kaina perlips 2 eurus už litrą, bet tai yra laikinas dalykas. Tokias degalų kainas matysime tik vasarą, o ketvirtą metų ketvirtį situacija pasikeis kardinaliai“, – prognozavo jis.
Kainos gali kristi dėl mažėjančios paklausos
Tad kokios priežastys gali lemti degalų kainų mažėjimą? A.Izgorodinas svarstė, kad rudenį Kinija vėl sugrįš prie koronaviruso suvaržymų.
„Turint omenyje silpną Kinijos sveikatos sistemą ir neefektyvią vakciną, manau, kad Kinija gali sugrįžti prie suvaržymų. Taip pat tikėtina, kad šių metų ketvirto ketvirčio link euro zonos vartojimas pradės stagnuoti arba net mažėti dėl infliacijos poveikio vartotojų perkamajai galiai ir JAV bei Europos centriniai bankai, ypač JAV, ganėtinai radikaliai kels palūkanas“, – priežastis, kodėl gali sumažėti kainos, įvardijo ekspertas.
Pasak pašnekovo, palūkanų augimas gali labai stipriai pagadinti tiek vartotojų, tiek įmonių, tiek finansų rinkų nuotaikas.
M.Dubnikovas sutiko, kad naftos brangimas nėra begalinis, nes kylant degalų kainoms į viršų ima mažėti vartojimas.
Jo teigimu, yra ir kita medalio pusė – naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC gali reaguoti į situaciją.
„Spaudimas iš pasaulio vartotojų gali būti labai didelis ir OPEC, siekdamas išlaikyti savo klientus kaip įmanoma mažiau nervingus, gali būti, kad ims didinti gavybą, jog būtų užtikrintas reikiamas naftos kiekis“, – prognozavo M.Dubnikovas.
Metinė infliacija gali peržengti 20 proc. ribą
Kol naftos ir degalų kainos laikosi tokiame aukštame lygyje, ekonomistai neatmetė, kad vasarą gresia peržengti dar vieną psichologinę ribą – 20 proc. siekiantį metinės infliacijos rodiklį.
„Infliacija laikysis aukštumose dėl dviejų aspektų – naftos kainos ir maisto kainų šuolio. Jau netrukus Europoje bus nuimtas pavasarinis derlius, kuris buvo sėjamas naudojant brangesnes trąšas ir naftą, tas irgi kels į viršų maisto kainas. Manau, kad vasarą metinė infliacija Lietuvoje viršys 20 proc.“, – nurodė A.Izgorodinas.
To neatmetė ir M.Dubnikovas, kuris pridūrė, kad degalų kainų šuoliai palaiko infliacijos bėgimą, bet ilgainiui jis turėtų nuslūgti.
„Turėtume matyti infliacijos atsitraukimą, nes keičiasi palyginamoji bazė, einame į aukštesnę žaliavų kainų ribą. Antras dalykas – vartojimo prilėtėjimas yra neišvengiamas, nes žmonės nebus linkę deginti savo santaupų taip lengvai, kaip darė prieš tai“, – teigė finansų analitikas.
