„Galbūt šviežios mėsos eksportuotojams būtų paprasčiau, tačiau mėsos gaminių gamintojai, kurių produkcijai į rinką įvesti reikalingi rinkodaros sprendimai, būtų gerokai atsargesni“, – LRT.lt sako Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Naujas Rusijos sumanymas šalyje didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvos eksportuotojų beveik nepalies – kadaise pagrindiniai buvę eksportuotojai jau ketverius metus yra ribojami embargo įvežti savo produktus į šalį.
Rusijoje iki 20 proc. didinamas PVM vėl smukdys atsigavusį šios šalies vidaus vartojimą, tačiau didelės įtakos Lietuvos verslui neturės – Rusijos rinka nebėra reikšminga mūsų šalies eksportui. Taip naujienų agentūrai „Elta“ sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.
„Esminės įtakos šis pakeitimas mūsų eksportui neturės. Apie 80 proc. Lietuvos eksporto keliauja į ES, į darbą šioje rinkoje dėmesį ir telkia mūsų įmonės. Rusija yra 14-a didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka.
Maisto produktams, kurie vyravo mūsų eksporto į Rusiją struktūroje prieš sankcijas, taikomas embargas. Kažkiek eksportuojame mašinų įrenginių, gėrimų, bet negalėčiau sakyti, kad Rusija šiuo metu svarbi eksporto rinka“, – kalba A.Izgorodinas.
Visa produkcija atrado kitus vartotojus
Lietuvos pienininkų asociacijos direktorius Egidijus Simonis teigia, kad nors pieno perdirbėjams pavyko ne tik visiškai persiorientuoti į kitas rinkas, tačiau dar ir padidinti eksportą, galimybių eksportuoti į Rusiją laukiama.
Rusijos rinkoje buvo dirbta dešimtmečius, tad nusivylimo tarp mėsos perdirbėjų vis dar esama, įmonės turėjo didelių planų ten.
„Rusijos rinka pienininkus visada domino, nes yra arti, vartojami tie produktai, kurių į kai kurias kitas šalis eksportuoti neišeina. Ši rinka išlieka įdomi. Tačiau per 4–6 mėnesius nuo embargo taikymo pradžios įmonės jau buvo suradusios kitas rinkas.
Daug produktų keliauja į Europos Sąjungą, Aziją, Pietų ir Šiaurės Ameriką. Nors tos rinkos nėra tokios pelningos kaip Rusija, 100–120 proc. produkcijos surado kitus kelius. Problemos nejaučiame, tačiau, jei būtų galimybių, jos atitiktų įmonių pajėgumus, į šią rinką norėtųsi sugrįžti“, – kalba E.Simonis.
Naujus vartotojus atrado ir Lietuvos mėsos pramonės gaminiai, tiesa, kelią į kai kurias rinkas, kur jau eksportuojami lietuviški pieno gaminiai, mėsos gaminiai dar tik skinasi.
„Alternatyvų mes ieškome, beveik visas persiorientavimas yra nukreipiamas į ES rinkas. Šiuo metu bandome patekti ir į JAV, trečiųjų šalių rinkas. Mes esame visiškai persiorientavę, nors kitos rinkos nėra tokios pelningos, kokia buvo Rusijos rinka“, – sako E.Mackevičius.
Mėsos perdirbėjai būtų atsargesni
Pasak E.Mackevičiaus, Rusijos rinkoje buvo dirbta dešimtmečius, tad nusivylimo tarp mėsos perdirbėjų vis dar esama, įmonės turėjo didelių planų , tačiau taip buvo išmoktos ir pamokos.
„Mėsos pramonė būtų labai atsargi, net jei Rusijos rinka ir vėl atsivertų. Akivaizdu, kad šia šalimi yra sunku pasitikėti, negali žinoti, kas laukia ateityje, sunku planuoti ir rimtai žiūrėti į šią rinką.
Galbūt šviežios mėsos eksportuotojams būtų paprasčiau, tačiau mėsos gaminių gamintojai, kurių produkcijai į rinką įvesti reikalingi rinkodaros sprendimai, reklama, brangūs finansiniai sprendimai, būtų gerokai atsargesni“, – pažymi E.Mackevičius.
Tuo metu E.Simonis sako, kad pieno perdirbėjai norėtų sugrįžti į Rusijos rinką, o tai, kad ji problemiška, pieno gamintojų nestebina.
„Mes visuomet žinojome, kad ši rinka yra problemiška, ir anksčiau buvome susidūrę su įvairiais įmonių ar atskirų produktų eksporto ribojimais. Tačiau tas problemas visuomet pavykdavo išspręsti. Na, o geopolitinių problemų sprendimui mes negalime daryti įtakos“, – kalba E.Simonis.