Vartotojai pastaruoju metu pastebėjo, kad brangsta jų mėgstami pieno produktai. Didžiausią įtaką galutinei kainai padaro žaliavinio pieno kaina. Tačiau žaliavinio pieno kaina pastaruoju metu ne tik kad nedidėjo, bet ir gana reikšmingai sumažėjo, rodo statistika.
Pieno produktų perdirbėjai aiškina, kad žaliavinis pienas smarkiai brango praėjusiais metais, o perdirbtos produkcijos kainų augimas tiesiog atsilieka.
15min kartu su Pricer.lt aiškinosi, kiek pastaruoju metu kilo pieno produktų kainos ir ar jos didintos pagrįstai.
Brangimas – iki 50 proc.
„Pilos“ pieno litras per 8 mėnesius prekybos tinkle „Lidl“ pabrango 12 proc. – nuo 0,49 euro iki 0,55 euro.
Sviestas „Rimi Basic“ pabrango 40 proc. iki 1,25 euro. Kilogramas sūrio „Vilniaus Gouda“ prekybos centre „Aibė“ pabrango 50 proc. iki 5,99 euro.
330 gramų 30 proc. riebumo „Norfos“ grietinės indelis pabrango 22 proc. iki 0,89 euro. 200 gramų „Dvaro“ sviesto pakelis pabrango iki 1,75 euro (21 proc.). Puskietis fermentinis „Dvaro“ sūris (150 gramų) pabrango 32 proc. iki 1,69 euro.
Tokius kainų pokyčius rugpjūtį, palyginti su sausiu, rodo kainų palyginimo portalo Pricer.lt skaičiavimai. Apie smarkiai brangusius pieno produktus liudija ir Statistikos departamentas. Per metus pienas ir pieno produktai brango 7,3 proc.
Kas lemia kainų augimą? Lietuvos pienininkų asociacijos vadovas Egidijus Simonis tikino, kad 50–90 proc. produkto kainos nulemia žaliavinio pieno kainos. Tačiau jos nuo metų pradžios jos sumažėjo 8,5 proc.
Kainas diktuoja tiekėjai
„Tiekėjai brangina mums parduodamą produkciją ir argumentuoja brangstančia žaliava“, – paklausta, kodėl brangsta pieno produktai, 15min aiškino „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.
Prekybininkai atsakomybės dėl brangstančios produkcijos kratosi – visi vienaip ar kitaip užsimena apie savo neva žemų kainų politiką, kainos ir kokybės santykį ir pan.
„Panašiais atvejais visada iš savo partnerių tiekėjų prašome pagrįsti prekių augimą, pateikti tikslius skaičiavimus tam, kad žaliavos brangimas nevirstų pretekstu produktų kainas kilstelėti netgi daugiau, nei reikalauja objektyvūs rinkos veiksniai.
„Maxima“ vykdo savo pažadą pirkėjams mažomis kainomis pasirūpinti už juos – esame konsolidavę išteklius tam, kad kainų augimą pirkėjai pajustų kuo mažiau“, – 15min aiškino „Maximos“ korporatyvinių reikalų vadovas Jaunius Špakauskas.
Vis dėlto pieno produktų kainos pastaruoju metu auga pastebimai, ir tiek prekybininkai, tiek perdirbėjai pirštu rodo į žaliavinio pieno kainą.
„Pasaulyje augo pieno paklausa. Drauge stebimas žaliavos stygius. Visa tai daro poveikį pieno produktų kainoms“, – 15min sakė „Lidl“ atstovė Valerija Lebedeva.
Tai pigo ar brango?
Nuo metų pradžios pieno produktai brango, o žaliavinis pienas – pigo. Tai yra faktas. Tačiau tiek prekybininkai, tiek pieno produktų perdirbėjai tuoj pat primena, kad pieno produktų kainų pokyčiai atsilieka nuo žaliavinio pieno.
„Jeigu imsi ilgesnį laikotarpį, tai bus matyti, kad žaliavinio pieno kainos išaugo žymiai daugiau negu produkto kaina. Produkcijos kainų augimas visada atsilieka nuo žaliavinio pieno brangimo. Kita priežastis – eksporto rinkos yra pakilusios, visame pasaulyje bendrai brangsta pieno produktai“, – 15min aiškino Dalius Trumpa, bendrovės „Rokiškio pienas“ vadovas.
Taigi kainos auga todėl, kad žaliavinis pienas smarkiai brango ne šiemet, o praėjusiais metais. Pieno produktų brangimas parduotuvėse yra pavėluotas, bet pagrįstas, tikina prekybininkai ir tiekėjai.
Ir nemeluoja – nors šiemet žymaus žaliavinio pieno kainų augimo nepastebima, pernai jos smarkiai šoktelėjo. Liepą vidutinė pieno supirkimo kaina siekė 277,4 euro už toną. Palyginti su birželio mėn., ji augo tik 4,1 proc., tačiau per metus nuo praėjusios liepos – net 63,9 proc., rodo Žemės ūkio ministerijos duomenys.
Jeigu imsi ilgesnį laikotarpį, tai bus matyti, kad žaliavinio pieno kainos išaugo žymiai daugiau negu produkto kaina, – sakė D.Trumpa.
Būtent šį skaičių įsikandę pieno perdirbėjai, bandydami įrodyti, kad nelobsta vartotojų sąskaita, kainas didina tik tiek, kiek reikia: juk per metus žaliavinis pienas brango 64 proc., o pieno produktai – tik 7,3 proc. Tiesa, vertinant pieno ir jo produktų parduotuvėse kainų didėjimą nuo metų pradžios, jis yra gana menkas. Tačiau žaliavos supirkimo ir produktų kainų kreivės vis vien išsiskiria.
Kodėl brango žaliava?
E.Simonis pasakojo apie pieno rinką 2014–2015 metais užklupusią krizę, kai verslui užsivėrė Rusijos rinka, ir dėl to didelius nuostolius patyrė ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos, taip pat Amerikos eksportuotojai.
„Taip pat sumažėjo produktų perkamumas Kinijoje, Azijoje. Iki 2014 metų ji darė didelius pieno miltų užpirkimus. Kai kinai nustojo pirkti, tada atsirado perteklius pieno ir pieno produktų pasaulyje. Vartojimas kilo po 1–2 proc., o gamyba kilo daugiau – po 5–8 proc. Liko nesunaudoti produktai, automatiškai visi krovė į sandėlius – eksportuoti nėra kur, parduoti nėra kur, ir žiauriai krito kainos“, – aiškino „Pieno centro“ vadovas.
Todėl praėjusių metų žaliavinio pieno brangimą pienininkai vadina rinkos atsitiesimu.
„Žaliavinio pieno rinkai buvo pristatoma mažiau, paklausa kaip tik atsigavo, ir tas paskatino kainų augimą. Šitoks kainų augimas turėtų tęstis tol, kol vėl padidės žaliavinio pieno pristatymas į rinką. O jis padidės todėl, kad šiuo momentu žaliavinio pieno kainos yra gana geros visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje“, – aiškino D.Trumpa.
Nepaisant smarkaus žaliavos brangimo, Lietuvoje ūkininkams už pieną vis dar mokama bene mažiausiai Europoje. O štai perdirbėjų produkcija dėl to nėra pastebimai pigesnė. Kartais Lietuvoje parduodamos produkcijos kaina nenusileidžia kainoms turtingesnių Europos valstybių sostinėse.
Lietuvos ūkininkai atrodo skurdžiai Europoje
170 eurų už toną – tiek pernai liepą už žaliavinį pieną gaudavo ūkininkai. Šiemet liepą vidutinė žaliavos supirkimo kaina jau siekia 277 eurus. Tačiau, vertinant Europos Sąjungos kontekste, ir tokia suma yra menka.
Pricer.lt duomenimis, mažiau už lietuvius ūkininkams moka tik rumunai, o ES pieno supirkimo vidutinė kaina – 338 eurai. Latviai moka beveik 296, estai – 320 eurų už toną žaliavos.
Nepaisant to, galutinės produkcijos kaina nėra labai žema – lietuviai už pieno produktus moka daugiau nei, pavyzdžiui, Berlyno, Talino, Lisabonos, Varšuvos ir kitų miestų gyventojai. Numbeo.com duomenimis, vilniečiai už sūrį moka daugiau net už Maskvos gyventojus, nors rusai „nusibaudė“ save įvesdami embargą, be to, Rusijos sostinėje apskritai pragyvenimo lygis yra aukštesnis.
Tai kodėl nesame Europos žemų pieno produktų kainų lyderiai, jeigu savo ūkininkams mokame mažiausiai?
Stambūs gauna daugiau
„Stambūs Lietuvos ūkininkai dabar gauna kone daugiau nei europiniai ūkininkai“, – tikina D.Trumpa. E.Simonis irgi aiškino, kad didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo bendrovės apie pusę reikalingos žaliavos superka iš didelių ūkių, kuriems už žaliavą yra mokama gerokai daugiau nei smulkiesiems kelias karves turintiems ūkininkams.
75 proc. ūkių yra smulkūs, turintys po 5 karves. Mažiems ūkiams mokama maža kaina dėl prastos pieno kokybės, o surinkimo kaštai jų yra labai dideli, – aiškino E.Simonis.
„75 proc. ūkių yra smulkūs, turintys po 5 karves. Mažiems ūkiams mokama maža kaina dėl prastos pieno kokybės, o surinkimo kaštai jų yra labai dideli – turi nuvažiuoti, paimti, turi laikyti pieno supirkimo punktus, juose dirba vedėja, yra elektra, šaldytuvai, įranga. Todėl kaina, ką galime mokėti žmogui, yra daug mažesnė nei iš stambaus ūkio“, – aiškino E.Simonis.
Smulkių ūkių Lietuvoje yra apie 20 tūkst., stambių, jo teigimu, apie 3 tūkst. „Smulkūs ūkiai tiekia tik 12–15 proc. pieno kiekio. O stambūs ūkiai patiekia visą likusį pieno kiekį. Estijoje yra 700 ūkių, ir jie pagamina pusę Lietuvoje pagaminamo kiekio“, – aiškino E.Simonis.
Žemės ūkio ministerija atskirai skaičiuoja ir didelių ūkių pieno supirkimo kainą. Statistika rodo, kad stambūs ūkiai iš pieno perdirbėjų išties gauna daugiau nei kelias karves teauginantys žmonės.
Birželį ūkininkai, priduodantys daugiau nei 40 tonų pieno per mėnesį, vidutiniškai už vieną toną gaudavo 324,4 euro. Pagal šį rodiklį Lietuva jau lenkia Estijos žaliavinio pieno supirkimo kainą, tačiau ES vidurkio dar nesiekia.
„Pieno žvaigždės“ už toną pieno birželį vidutiniškai mokėjo 292 eurus (stambiems gamintojams – 346 eurus), „Marijampolės pieno konservai“ – 282,9 euro (340 eurų), „Rokiškio sūris“ – 281,8 euro (342 eurus), „Žemaitijos pienas“ – 293,8 euro (331 eurą), Vilkyškių pieninė – 270,9 euro (336 eurus).
