Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko, lapkritį pieno supirkimo kainos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo net 40 proc., todėl vargu ar pavyks išvengti ūkininkų bankrotų bangos.
LŽ kalbinti perdirbėjai aiškino, kad tokias kainas diktuoja eksporto rinkose susiklosčiusi situacija.
Tuo metu B.Markauskas LŽ informavo, kad Lietuvos pieno gamintojų asociacija rengs ieškinį teismui dėl pieno perdirbėjų kartelinio susitarimo. „Pieno perdirbėjai 50 proc. pajamų gauna iš eksporto, tačiau šiemet kainos rinkose nuolat mažėja, mes negalime savo veiksmų planuoti daugiau kaip savaitei“, – tvirtino „Pieno žvaigždžių“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.
Pasak jo, praėjusiais metais perdirbėjai galėjo ūkininkams mokėti brangiau, nes eksporto rinkose buvo gana didelės tiek sviesto, tiek kitų jų pagamintų produktų supirkimo kainos.
„Patikėkite, mes dabar ūkiniams mokame didžiausią kainą, pieno perdirbėjai dirba nuostolingai, todėl tikrai daugiau mokėti negalime, be to, ūkininkai yra tokie pat rinkos dalyviai, kaip ir mes“, – tikino L.Sasnauskas.
Perdirbėjų teigimu, 65 proc. pieno savikainos sudaro žaliavinis pienas, todėl krintant produkcijos kainoms tenka mažinti ir supirkimo kainą. Šį kainų mažėjimą, anot jų, lemia ne sezoniškumas, o tikrai bloga padėtis eksporto rinkose.
Pieno supirkimo kainos ūkininkams mažinamos nuo pat šių metų pradžios, o įvairūs žemdirbių savivaldos siūlymai taip ir nebuvo išgirsti. Vasarą fiasko patyrė ūkininkų prie Seimo rūmų organizuota akcija, kai vilniečiams buvo nemokamai dalijamas pienas.
Žadėta gruodį sušaukti žemdirbių suvažiavimą, tačiau šios idėjos Žemės ūkio rūmų prezidiumas praėjusią savaitę atsisakė.
Ne kartą ūkininkams žadėjo padėti ir Vyriausybė. Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė net žadėjo atlikti pieno įmonių auditą, tačiau prieš Seimo rinkimus šie pažadai buvo pamiršti.
Ūkininkai žadėjo boikotuoti tą perdirbimo įmonę, kuri siūlys mažiausią supirkimo kainą, tačiau ir šis sumanymas nebuvo įgyvendintas.
