Vakar su šalies prezidente Dalia Grybauskaite susitikęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius išgirdo, kad šalies vadovės netenkina esama pieno sektoriaus padėtis. Užduotis – rasti būdų, kaip stabilizuoti pieno supirkimo kainas.
Prezidentės nuomone, sprendžiant pieno sektoriaus problemas būtina garantuoti aukštą pieno kokybę, atitinkančią gamybos efektyvumo ir eksporto rinkų reikalavimus, apginti vartotojų interesus.
Už šalies žemės ūkio padėtį atsakingi valstybės asmenys tikina, kad problemą išspręs pieno gamintojų iniciatyva įsteigtas pieno kooperatyvas „Pienas LT" – jis esą gaus didelę Europos Sąjungos (ES) paramą ir pastatys naują kooperatinę pieno perdirbimo įmonę, kuri smulkiesiems žemdirbiams ir žada padėti stabilizuoti pieno supirkimo kainą.
Nuo smulkiausio iki stambiausio
Žemės ūkio ministras K.Starkevičius žurnalistus vakar tikino, kad būsimoji Lietuvos kooperatinė pieno perdirbimo įmonė netaps dar viena žlugusia nacionaline bendrove, kurios turtą valdys valstybė kartu su privačiais savininkais.
„Aš nesuprantu, kaip privatininkai galėtų pasipelnyti, jei jie turės investuoti savo dalį", – atsakydamas į klausimus teigė ministras.
Tuo metu šalies prezidentė pabrėžė, kad ten, kur naudojamos valstybės ar ES lėšos, turi būti užtikrintas skaidrumas.
Ketinama statyti apie 1,2 tūkst. tonų pajėgumo pieno perdirbimo bendrovę, kuri gamintų produkciją eksportui, o gaminių pardavimu rūpintųsi strateginis investuotojas.
Pasak žemės ūkio ministro, būsima įmonė turėtų būti naujosios kartos, ji gamintų visiškai naują produktą, kurio šiandien trūksta pasaulio rinkoje. Išankstiniais skaičiavimais, tokios įmonės steigimo vertė siektų 100 mln. litų, 60 proc. jos vertės Vyriausybė finansuotų iš ES lėšų, o kitą dalį milijonų žada investuoti privatus kapitalas – pieno gamintojai.
Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius LŽ sakė, kad ministerijos pozicija – skatinti kooperaciją Lietuvoje. „Tai vienas galimų projektų ir jame dalyvauja visi norintieji – nuo smulkiausio iki didžiausio pieno gamintojo. Taip nėra, kaip mėginama pateikti, kad neva tai kokių nors magnatų sumanytas pasipelnymo būdas. Tai yra šalies smulkiųjų ūkininkų interesas, o kaip tai bus daroma, yra pačių žemdirbių rankose", – kalbėjo jis.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas yra sakęs, kad kooperatinės pieno perdirbimo įmonės projekte žada dalyvauti daugelis pieno gamintojų kooperatyvų ir stambiųjų gamintojų. Jau yra aiškiai apsispręsta, kad naujoji įmonė bus valdoma kooperatiniais pagrindais, o įmonės valdymas priklausys nuo to, kiek gamintojas parduos kooperatyvui pieno.
Kooperatyvo „Pienas LT" projekte, kaip buvo skelbta, pareiškė norą dalyvauti stambūs pieno gamintojai, tokie kaip UAB „Agrokoncernas", AB „Linas Agro Group", jie neva žada savo milijardinį užnugarį, garantuodami įmonei bankų paskolas.
Ketinama statyti apie 1,2 tūkst. tonų pajėgumo pieno perdirbimo bendrovę, kuri gamintų produkciją eksportui, o gaminių pardavimu rūpintųsi strateginis investuotojas. Be to, prie jos būtų prijungtos ir trys keturios smulkios Lietuvos bei Latvijos bendrovės, gaminančios produkciją vietos rinkoms.
Sieks norimos kainos
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Andrejus Stančikas LŽ dėstė, kad diskutuojant dėl kooperatinės pieno perdirbimo įmonės naudingumo pateikiama svarbių argumentų, kodėl ji reikalinga net tada, kai pieno perdirbimo pajėgumų užtenka.
„Šiandien Lietuvoje pieno supirkimo kainos yra vienos mažiausių ES, o parduotuvių lentynose esantys produktai galutiniams vartotojams – ne patys pigiausi. Vadinasi, nemažas ES pinigų sumas naudodamos investicijoms ir modernizacijai pieno perdirbimo įmonės vis dėlto patiria didelių išlaidų arba pardavus produktą gauti pinigai pasidalijami tarp perdirbėjo ir prekybininko, o žemdirbys lieka nuskriaustas. Pastačius naują kooperacinę pieno perdirbimo įmonę, priklausančią patiems pieno gamintojams, laimėtų visi – ir tie, kurie prisidėtų prie šios įmonės kūrimo, ir tie, kurie šiame procese nedalyvautų. Svarbiausia, kad atsiras normali konkurencija dėl žaliavos, nes šiandien jokios konkurencijos nėra, tik neabejotini susitarimai", – dėstė A.Stančikas.
Jo nuomone, jeigu žemdirbiui už parduodamą perdirbėjams pieną bus mokama „normali kaina", tai, net ir mūsų šalies rinkoje atsiradus dar vienai pieno perdirbimo įmonei, kitos, kurios šiuo metu jau veikia, galės sėkmingai dirbti, nes daugiau pagaminamos produkcijos esą reikės ne tik atsigaunančiai vidaus, bet ir užsienio rinkai.
„Patys perdirbėjai teigia, kad pieno yra per daug, todėl žemdirbiams už jį ir mokama mažai. Kitas dalykas – perdirbimo įmonės su pačių gamintojų įkurta įmone tikrai nesusitars dėl bendros kainų politikos", – vylėsi jis.
A.Stančikas pripažino, kad atsiradus naujai perdirbimo įmonei nereikia tikėtis žemdirbių taip laukiamo didelio pieno supirkimo kainų padidėjimo – neva esant pradinei įmonės veiklos stadijai, kol jai trūks apyvartinių lėšų, tikėtina, kad supirkimo kaina bus net mažesnė nei konkurentų.
„Dabar svarbiausia gauti ES paramą jos statyboms, nes be šių pinigų pieno gamintojai tokių ambicingų planų įgyvendinti negalės", – neslėpė jis.
Kalbėdamas apie būsimos įmonės valdymą, pašnekovas pažymėjo, kad jis bus organizuojamas pagal Kooperacijos įstatymą – tai bus kooperacinis valdymas, kuris labai skiriasi nuo akcininkų valdymo. „Vienas kooperatyvo narys turi vieną balsą ir tai nepriklauso nuo jo kapitalo dydžio, turto ir pan. Tai yra didžiausias skirtumas nuo akcinių bendrovių", – sako pieno gamintojų atstovas. Pasak jo, pavojus kiltų tuomet, jeigu būtų steigiama akcinė bendrovė, nes kas nors ką nors gali perpirkti, nupirkti ir pan.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas LŽ sakė, kad jeigu kooperatinė pieno perdirbimo įmonė būtų statoma tik už privačių savininkų pinigus, tada diskusijų nekiltų. „Nes jeigu privatus kapitalas prisiima sprendimą ir riziką, jis jau mato perspektyvas. Tačiau šiuo atveju įdomu tai, kad 60 proc. reikiamos įmonei statyti sumos bus finansuojama ES pinigais. Taigi panaudojant ES pinigus bus sukurta labai stipri įmonė, pasikeis konkurencinės sąlygos rinkoje, ir tai rodo, kokią įtaką gali turėti ES lėšos", – teigia Ž.Šilėnas.
