„Yra toks didelis pasiilgimas tų kainų, kurios buvo 2022 metais. Praėjusiais metais kainos stipriai nukrito, dabar jos stabilizavosi ir mažiausią kainą gauna tie, kurie turi labai mažus ūkius, kur vidurkis turbūt 2,5-3,5 karvės“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I.Šimonytė.
Pasak jos, stambesni pieno ūkiai už parduodamą pieną gauna stabilią, didesnę nei savikaina kainą.
„Pakeisti rinkos konjunktūros, grąžinti į 2022 metus – tas aukštas supirkimo kainas – tikrai nėra jokių prielaidų“, – teigė ji.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas LRT radijui ketvirtadienį sakė, kad nesprendžiant, jo teigimu, tebesitęsiančios pieno krizės žemdirbių bendruomenė gali atnaujinti protestus.
Anksčiau BNS jis teigė, kad svarbiausias ir ne vienerius metus keliamas klausimas dėl pieno kainų lieka „mirties taške“, esą daliai ūkių sunku išsilaikyti. Jis priminė, kad kovo 20-ąją vyks dar vienas žemdirbių atstovų susitikimas su I.Šimonyte.
Premjerė savo ruožtu sako, kad su ūkininkų bendruomene bus diskutuojama dėl galimų sprendimų, tačiau būtina įvertinti galimas pasekmes smulkiems pieno ūkiams.
„Girdisi, kad kažkur įstatyme reikia tą kainą parašyti, neleisti už mažesnę kainą nupirkti. Galima daug dalykų parašyti įstatyme, bet reikia įsivertinti, kokios bus to pasekmės. Jos gali būti tokios, kad tie mažiausi ūkiai apskritai neturės galimybių savo pieno parduoti“, – ketvirtadienį kalbėjo I.Šimonytė.
Naują Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakciją Vyriausybė parlamentui pateikė dar praėjusį pavasarį, tačiau projekto svarstyme padaryta pertrauka, nesulaukus pritarimo Kaimo reikalų komitete.
Projektas netrukus turėtų grįžti į parlamento darbotvarkę, jį aptarus su žemdirbiais bei užbaigus ekspertinį teisės akto vertinimą.
