Energetikos ministerijos planas, neva padėsiantis gyventojams šildymo kainas sumažinti 15 proc., buvo negailestingai supeiktas ne kieno nors kito, o kainas nustatančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK). Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė pareiškė, kad ministerijos ketinimai nesuderinami su jokiais teisės aktais.
Antausis ministrui
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Arvydas Sekmokas |
Ministerija siūlo, kad „Lietuvos energija“ atiduotų miestų termofikacinėms elektrinėms nepanaudotas dujas, už kurias būtų pagaminami du produktai – elektra ir šiluma. „Lietuvos energija“ už pagamintą ir jai perduotą elektrą atsiskaitytų šiluma, kurią termofikacinės elektrinės pateiktų savo vartotojams už kainą, artimą jos gamybos savikainai. Esą dėl šios kombinacijos šilumos kainos penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje – sumažėtų apie 13–15 proc., iki 4 ct/kWh.
Energetikos ministerija, gavusi ir premjero Andriaus Kubiliaus palaiminimą, vylėsi būsianti šių susitarimų koordinatorė ir tikėjosi, kad susitarimai galėtų įsigalioti jau nuo lapkričio mėnesio.
Tačiau Energetikos ministerijos planus niekais pavertė VKEKK vadovė D.Korsakaitė. Ji interviu Delfi.lt pareiškė, kad ministerija tokiais planais klaidina vartotojus ir žadina nepagrįstus jų lūkesčius. Anot D.Korsakaitės, Energetikos ministerijos planas neatitinka nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos teisės aktų ir yra neskaidrus.
D.Korsakaitė sakė, kad net įmonėms ir pradėjus taikyti ministro pasiūlytą planą, VKEKK kainų neperskaičiuos, todėl šiluma nepigs.
Ministerija sutrikusi
 |
| BFL nuotr./VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė |
Energetikos ministerija, atsakydama į D.Korsakaitės kritikos laviną, jokių konkrečių detalių, kaip būtų galima išvengti šių prieštaravimų, nepateikė.
„Rasime bendrą sprendimą – VKEKK atstovai dalyvavo bendruose posėdžiuose rengiant šią iniciatyvą, buvo atsižvelgta į jų pastabas, lygiai taip pat ir toliau bus bendradarbiaujama. VKEKK bus pateiktas susitarimų tarp „Lietuvos energijos“ ir termofikacinių elektrinių projektas“, – „15min“ sakė energetikos ministro atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis.
VKEKK atstovai pareiškė, kad šis planas yra tik ministerijos.
Šildomos žuvys
Energetikos specialistai tikina, kad būdų, kaip sumažinti šilumos kainas gyventojams, yra. Tik nežinia, ar užteks valios ir pastangų tam, kad šiemet šilumos kaina kaulų nelaužytų ne tik Elektrėnų žuvims, bet ir Lietuvos gyventojams.
Didžiausią elektros kvotą šiuo metu turi Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, tačiau, elektrinę valdančios bendrovės „Lietuvos energija“ teigimu, jos naudingo veikimo koeficientas yra žemesnis nei didžiųjų miestų termofikacinių elektrinių. Perskirsčius elektros kvotas daugiau šilumos būtų skiriama miestams šildyti ir ji esą pigtų.
„Elektrėnų elektrinė gamina elektrą, o likusi šiluma yra išmetama į ežerą, kai termofikacinėse elektrinėse taip būtų galima šildyti miestus“, – „15min“ sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Jis teigia, kad elektros kvotas Lietuvos elektrinėms būtų galima perskirstyti ne nuo kitų metų, bet jau nuo šio šildymo sezono pradžios.
„Elektrėnuose reikia palikti minimalų elektros kiekį, o didesnį kiekį perduoti termofikacinėms elektrinėms. Elektros kaina nepakistų, o šilumos kainą būtų galima sumažinti. Tai yra viena tų greitų priemonių“, – teigė LŠTA prezidentas.
Trūksta valios
„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas teigė, kad panašų siūlymą Energetikos ministerijai jo atstovaujama bendrovė pateikė jau prieš dvejus su puse metų, tačiau valdininkai į jį nekreipė dėmesio.
„Esmė yra nešildyti Elektrėnų žuvų, o šildyti daugiabučius. Ar atiduodant dujas, ar keičiant kvotas – tai tik formalumas, skirtingi žodžiai“, – teigė R.Germanas.
Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas, teigė matąs daug būdų, kaip sumažinti šildymo išlaidas dar šiemet. Visgi jis suabejojo, ar palengvinti šildymo sezono naštą gyventojams galinčios institucijos sugebės susitarti.
 |
| Valdas Lukoševičius |
„Pavyzdžiui, Energetikos ministerijos planas nereikalauja didelių įstatyminių pakeitimų – tiesiog trišaliais susitarimais galima būtų įgyvendinti, jei būtų politinė valia ir noras“, – „15min“ sakė V.Lukoševičius.
Jis pateikė ir kitą mažesnių sąskaitų už šildymą galimybę: „Pavyzdžiui, Vilniaus elektrinė išnuomoja savo katilą mėnesiui Lietuvos elektrinei, ji gamina šilumą ir elektrą savo vardu ir elektrą parduoda kaip kvotinę, o šilumą beveik pusvelčiui atiduoda Vilniaus šilumos tinklams. Juk svarbiausia vartotojas, o ne procedūros, biurokratiniai trukdžiai.“
