Kauno rajone, Ringauduose bitininkaujantis Gintas Vilčinskas bitėmis susidomėjo dar vaikystėje. Dabar tai – šeimos verslas. Ūkyje 300 bičių šeimų. Pasak jo, šiemet medaus bus daugiau nei pernai. Sandėlyje statinėse supilta 10 tonų medaus. Tačiau skirtingai nei ankščiau, jo neįmanoma parduoti.
„Rinka yra užkišta medumi, jeigu tai galima vadinti medumi. Kilmės šalis – Kinija, Ukraina. Atviri keliai, kiek nori, tiek vežkit. Mūsų medaus savikaina yra didesnė, nei ta kaina, kuri yra Lietuvoje jau atvežto to medaus. Yra perkamas lietuviškas medus mažais kiekiais, yra perkamas ukrainietiškas, perkamas kinietiškas, tada viskas maišoma ir pateikiama kaip lietuviškas. Taip yra smukdomas mūsų visas verslas ir mūsų vardas visoje Europoje. Kyla tokių minčių apie emigraciją“, – kalbėjo Kauno rajono bitininkas Gintas Vilčinskas.
Prekybos centruose galima rasti įvairaus medaus. Štai, pavyzdžiui, ES ir ne ES šalyse surinkto medaus mišinys. Yra ir mūsų ūkininkų, tai yra, tiksliau, jų bičių surinktas medus. Pavyzdžiui, surinktas Raseinių rajone.
Prekybos tinklų atstovai sako, kad mūsų bitininkai, norintys prekiauti medumi jų prekybos centruose privalo atitikti tam tikrus reikalavimus.
„Maksimos“ parduotuvių tinklo komercijos vadovė teigia, kad jų parduotuvėse galima rasti apie 90 rūšių medaus ir jo produktų, iš kurių 80 – lietuviškos kilmės. Esą, svarbu ir kokybė, ir kaina, todėl yra ukrainietiško ir kiniško medaus.
„Bendradarbiaujame ir su ūkininkais tiesiogiai, tačiau kartais nutinka taip, kad nedideli ūkininkai, bitininkai neturi visos tiekimo grandinės, negali užtikrinti nuolatinio prekės pristatymo ar į parduotuvę, ar į sandėlį, todėl kartais bendradarbiaujame su ūkininkais per tam tikrą žemės ūkio kooperatyvą, kuris užtikrina, kad tiek logistika, tiek komerciniai pasiūlymai, tiek visa tiekimo grandinė būtų išpildyta“, – sakė „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
„Lietuviškas medus „Norfoje“ sudaro apie du trečdalius visos medaus produkcijos. Mes prekiaujame įvairių žiedų, arba vadinamuoju polifroniniu medumi. Perkame medų iš tiekėjų atsižvelgdami į jo kokybę ir kainą. Medaus mišinys iš įvairių šalių, kurio mūsų lentynose irgi užtenka, yra iš tiesų toks pats medus, kaip ir bet koks kitas medus. Jis yra paklausus, kadangi jo kaina yra žemesnė“, – pasakojo „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
„Iki“ prekybos tinklo atstovė teigia, kad pernai medaus pardavimas išaugo apie 30 proc.
„Mūsų prekybos tinkle lietuviškas medus sudaro beveik pusę viso medaus asortimento. Ir mes savo konditerijoje naudojame natūralų medų. Bitininkai turi atitikti reikalavimus. Pirmiausia – Maisto ir veterinarijos inspekcijos reikalavimus, ir kokybinius reikalavimus keliame“, – sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.
Pasak Bitininkų sąjungos prezidento Algirdo Skirkevičiaus, į šalies rinką daug pigesnį, tačiau abejotinos kokybės medų įvežti iš Ukrainos ar net iš Kinijos leidžia visoms Europos Sąjungos šalims nustatyti medaus kokybės reikalavimai – gana liberalūs, taikomi ir pietų ir šiaurės šalyse surinktam medui.
„Čia susiduria du interesai. Vienas interesas – bitininko, gamintojo to medaus, kurio tikslas yra pasiekti kuo aukštesnius reikalavimus medaus vertinimui, ir yra perdirbėjo interesas išplėsti galimybes manipuliuoti arba maišyti įvairių regionų bičių medų. Lietuvoje medaus stiklainis kainuoja apie 5 eurus, o Vokietijoje jis kainuoja 15 eurų. O kaina medaus, kuris atkeliauja iš Ukrainos, yra ta pati – kažkur apie pora eurų“, – pasakojo Bitininkų sąjungos prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius.
„Reikia tiksliai įrodyti, ar tikrai taip yra. Jeigu tą mes galėtume įrodyti, tai savaime suprantama, mes galime kreiptis į Europos Komisiją dėl nekokybiškos produkcijos įvežimo“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.
Bitininkų sąjungos prezidentas sako, turi būti griežtinamas šio medaus tikrinamas dėl užterštumo cheminėmis medžiagomis, antibiotikais, ypač pesticidais.
Bitininkai teigia, jei stiklainyje su medumi susidarė šerkšno piešinys–- tai gero medaus požymis.
A.Skirkevičius teigia, kad medaus vartotojai ir perdirbėjai turėtų solidarizuotis su šalies bitininkais ir pirkti kokybišką lietuvišką medų, esą, taip yra, pavyzdžiui, Vokietijoje. Pasak jo, jei nebūtų įvežtinio, šalyje surinktas medus patenkintų šalies vartotojų poreikį.
