„Labiausiai tikėtinas scenarijus – pasaulyje ekonomikos augimas tęsis. Matome ir JAV, ir euro zonos atsigavimą. Euro zonoje beveik nelieka valstybių, kuriose būtų recesija“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Tiesa, jo teigimu, pastaruoju metu dar labiau išryškėjo skirtumai tarp išsivysčiusių ir besivystančių pasaulio valstybių – besivystančiose rinkose situacija vis labiau komplikuojasi.
„Visur matome gana rimtas ekonomines problemas, kurios pasireiškia finansų rinkose. Dviejose didžiosiose rinkose – Brazilijoje ir Rusijoje – tiek šiemet, tiek kitais metais išliks recesija. Rusijos atsigavimui prielaidų nėra, nepanašu, kad gali būti atšauktos sankcijos“, – pirmadienį kalbėjo ekonomistas.
Labiausiai besivystančių rinkų padėtį komplikuoja mažos naftos kainos – šiomis dienomis „Brent“ barelio kaina svyruoja ties 45 JAV dolerių riba. Būtent dėl to negalima atmesti ir alternatyvių pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijų.
„Reikėtų diskutuoti apie alternatyvas, kas galėtų stumtelti pasaulio ekonomiką neigiamu keliu. Padidėjo neigiamo scenarijaus rizika. Yra didelis neapibrėžtumas, jis susijęs ne su viena ekonomika – matome rimtą sisteminę ligą, išplitusią beveik po visas besivystančias rinkas. Nei Graikija, nei Rusija viena neturi įtakos pasauliui, bet jeigu kalbama apie Kiniją, Indiją, Braziliją, Rusiją ir daugelį kitų besivystančių šalių, kurios yra recesijoje, tai atsiranda poveikis visiems“, – sakė N.Mačiulis.
Jis aiškino, kad BVP augimo skirtumas tarp išsivysčiusių ir besivystančių rinkų mažėja.
„Tai yra struktūrinis lūžis, susijęs su žaliavomis. Labiausiai pažeistos rinkos – Rusija, Brazilija, Pietų Afrikos Respublika, daugelis Pietų Amerikos valstybių. Jų pažeidžiamumas atsirado atpigus naftai ir sumažėjus daugelio kitų žaliavų kainoms“, – aiškino ekonomistas.
Kitas besivystančioms rinkoms pakenkęs veiksnys – itin mažos palūkanų normos.
„Privatus sektorius skolinosi labai aktyviai ir tą darė ne nacionaline valiuta, o JAV doleriais. Tai yra problema – valiuta nuvertėja ir tai apsunkina šių valstybių gebėjimą grąžinti paskolas JAV doleriais. Dėl to matome didžiulius svyravimus finansų rinkoje“, – sakė N.Mačiulis.
Labiausiai N.Mačiuliui ir kitiems ekonomistams nerimą kelia Kinijos ekonomikos problemos.
Dėl mažų naftos kainų labai kenčia ir Rusija: „Tamsiausia nakties valanda Rusijai dar neišaušo.“
Tačiau N.Mačiulis daug dėmesio Rusijai skirti nenorėjo, nes Lietuva vis mažiau priklausoma nuo šios kaimynės.
Nėra Rusijos – ir nereikia
N.Mačiulio teigimu, pirmasis ketvirtis Lietuvai buvo itin prastas, tačiau jau antrąjį ketvirtį ūkis atsigavo. Jis, pasak analitikų, įgaus pagreitį.
Baimės, kad sugriuvę prekybiniai santykiai su Rusija sukels gilesnį Lietuvos ekonomikos nuosmukį, ypač maisto pramonės ir transporto sektoriuose, nepasiteisino.
Tiesa, bankas sumažino ekonomikos augimo prognozes šiems metams nuo 2,3 proc. iki 1,8 proc. Ekonomikos augimas pagreitį įgaus antrąjį šių metų pusmetį – sieks 2 proc.
„Baimės, kad sugriuvę prekybiniai santykiai su Rusija sukels gilesnį Lietuvos ekonomikos nuosmukį, ypač maisto pramonės ir transporto sektoriuose, nepasiteisino“, – rašoma banko apžvalgoje.
Rusija dabar Lietuvai yra tik 15 pagal svarbą prekybos partnerė – menkesnė už Ukrainą.
„Swedbank“ prognozės:
- Euro ir dolerio kursas iki pariteto nenukris. Kitaip tariant, euras bus brangesnis už dolerį ir toliau.
- Rusijos ekonomika šiemet trauksis 4,8 proc., kitais metais – 2 proc.
- Brazilijos ekonomika trauksis 1,8 proc., kitais metais – 0,6 proc.
- Lietuvos ekonomika augs 1,8 proc. šiemet. Anksčiau bankas prognozavo 2,3 proc. metinį šalies BVP augimą. Kitais metais Lietuva augs apie 3,3 proc.
- Nafta išliks pigi – šiemet svyruos ties 50 dolerių už barelį riba.
