Vyriausybė šiuo metu rengia energijos kainų sukeltos krizės suvaldymo priemonių planą, tačiau apie jį detalių kol kas žinoma mažai. Jau aišku, kad Vyriausybė siūlys atidėti mokesčius įmonėms, kurių energetinės sąnaudos sudaro 10 proc., taip pat gyventojai gali tikėtis energijos išteklių kainų dalinio kompensavimo.
Savo siūlymus rengia ir prezidentūra. Jais institucija sutiko pasidalyti su 15min.
NPD siūlo didinti iki 640 eurų, didinti paramą pažeidžiamiausiems gyventojams
Tarp priemonių gyventojams prezidentas siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ne mažiau nei 100 eurų iki 640 eurų (priminsime, kad Vyriausybė siūlo NPD kelti iki 625 eurų), vaiko pinigus didinti ne mažiau nei 10 eurų iki 90 eurų.
-
Seimas palaimino nulinį PVM tarifą centralizuotam šildymui dar 2 sezonams, bet opozicija laidė priekaištus
-
Vyriausybei pasiūlius MMA didinti iki 840 eurų, vėl įsižiebė kibirkštys: darbdaviai pasigedo kompromiso
-
Verslą piktina valdžios delsimas: „Jei dėl tokios priemonės taip mindžiukuojama, kas toliau?“
Taip pat prezidentūra siūlo didinti šalpos bazines pensijas, tikslinių kompensacijų bazę, valstybės remiamas pajamas, tęsti pensijų indeksavimą, o minimalų mėnesio atlyginimą didinti pagal tarp socialinių partnerių suderėtą formulę. Lietuvos bankas anksčiau skaičiavo, kad pagal formulę apskaičiuota MMA siektų 888 eurus.
Elektros kainų užšaldymas pusmečiui atsieitų 300 mln. eurų
G.Nausėda siūlo ir laikiną pagalbos gyventojams priemonę – fiksuoti elektros kainą po kompensacijų 24 ct/kwh lygyje buitiniams vartotojams 2023 m. pirmą pusmetį. Taip pat – minimizuoti dujų kainų augimo naštą gyventojams, ypač – 2023 m. pirmąjį pusmetį.
Kaip primena prezidentūra, pagal vieną iš scenarijų Vyriausybė preliminariai svarstė apie 1,3 mlrd. eurų (1,9 proc. bendrojo vidaus produkto) sudarančias subsidijas elektrai ir dujoms, leidžiant kainoms gyventojams augti du kartus po 40 proc. (nuo sausio ir nuo liepos), likusį skirtumą iki rinkos kainų kompensuojant.
„Jeigu elektros kaina po subsidijų buitiniams vartotojams būtų užfiksuota ties 24 ct/kwh 2023 m. sausį–birželį, tai papildomai nuo to scenarijaus kainuotų 0,4 proc. BVP (300 mln. eurų), o iš viso – 2,3 proc. BVP“, – komentare 15min sakė prezidentūra.
Atskiros paramos, jos teigimu, turėtų sulaukti ir sudėtingoje situacijoje atsidūrusios viešosios įstaigos – mokyklos, ligoninės, savivaldybių komunalinės įstaigos. Rengiant pagalbos planus turi būti atsižvelgiama į būtinų viešųjų paslaugų gyventojams užtikrinimą – tikslinės pagalbos priemonės dėl išaugusių energijos kainų turi būti suteiktos mokykloms, ligoninėms, savivaldybių komunalinėms įstaigoms ir pan., ir NVO sektoriui.
Parama verslui
Pasak prezidentūros, parama verslui yra neišvengiamas žingsnis, siekiant minimizuoti energetikos krizės padarinius ekonomikai ir vengiant neigiamų padarinių.
Laikinai paramai verslui prezidentas siūlo skirti 2,3 proc. BVP (tiek pat kaip ir gyventojams).
Iš jų siūloma apie 1,3 proc. BVP skirti paskolų ir kitų finansinių instrumentų forma perskolinant ES Atgaivinimo fondo paskolinės dalies lėšas.
Apie 1 proc. BVP būtų galima skirti mokesčių atidėjimams paveiktoms įmonėms, subsidijų schemai mikroįmonėms ir išmokoms individualiai dirbantiems, subsidijoms ypač energijai imlių sektorių įmonėms (kurios energetikos produktus naudoja ne kaip žaliavą, pavyzdžiui, metalo perdirbimo, maisto gamybos, medžio apdirbimo sektoriams).
Taip pat darbo užmokesčio subsidijoms įmonėms, kurios objektyviai negali tęsti veiklos.
Prezidentūra pabrėžia, kad teikiant paramą įmonėms (ypač negrąžintiną), svarbus taiklumas – reikėtų vertinti energijos kaštų išaugimo poveikį ir paramos gavimo pagrįstumą, įtaką produkcijos kainai.
Laikinųjų priemonių gyventojams ir verslui bendras paketas, pasak prezidentūros, sudarytų apie 4,5–4,6 proc. BVP.
„Iš jų apie trečdalį sudarytų finansinės priemonės (viešųjų finansų deficito iš esmės nedidinančios), likusi dalis priemonių darytų įtaką kitų metų viešųjų finansų deficitui“, – sakė prezidentūra.
„Pigiau padėti nei nepadėti“
Prezidentūra tvirtina, kad valstybei krizių periodu labiau apsimoka padėti gyventojams ir verslui nei atvirkščiai. Pasak institucijos, rengiant antikrizinių priemonių planą, būtina atsižvelgti į ankstesnių krizių patirtis.
„Lietuvos ekonominių krizių istorija moko – tik į taupymą ir viešojo finansavimo mažinimą orientuota politika lemia prastesnius rezultatus visuomenei, verslui ir ilgalaikėms ekonomikos perspektyvoms, nei proaktyvūs ir trumpalaikiai ekonomikos palaikymo planai krizių periodais“, – sako prezidentūra.
Ji lygina, kad per 2009 m. finansų krizę buvo vykdoma taupymo ir viešojo finansavimo mažinimo politika, nes prieiga prie kapitalo rinkų buvo suvaržyta. Tuo tarpu per koronaviruso pandemijos krizę buvo vykdyta ekspansinė politika (gyventojams ir verslui aktyviai teikta 3 mlrd. eurų, arba 6 proc. BVP vertės, parama).
„Reziumuojant, nors „infliacinės“ pajamos į biudžetus palengvins viešųjų finansų padėtį, tačiau skolintos lėšos artimiausius metus išliks vienu iš esminių trumpalaikio antikrizinio plano finansavimo šaltinių. Skolinimasis laikinųjų priemonių finansavimui atsiperka išsaugant ekonomiką“, – nurodo prezidentūra.
Palyginimui, jos teigimu, jeigu nebūtų efektyviai padedama gyventojams ir verslui, o potencialusis BVP augimas kristų (kaip tai reikšmingai įvyko po 2009 m.), Lietuva netektų virš 1 mlrd. BVP ir kasmet po kelis šimtus milijonų eurų viešųjų pajamų.
Įvertinus abi siūlymų grupes – nuolatinio pobūdžio gyventojų pajamų didinimo priemones ir laikinąsias paramos gyventojams bei verslui priemones – bendrą fiskalinį 2023 m. deficitą turėtų pavykti išlaikyti apie 6 proc. BVP lygyje.
