Ekonomistai sutinka, kad dabar skolintis palankus metas, tačiau nemano, kad ECB sprendimas pastebimai atpigins ir taip šiuo metu rekordiškai pigias paskolas. Pasak jų, pasiskolinę ar tai galvojantys daryti žmonės turėtų labiau džiaugtis tuo, kad mažų palūkanų laikmetis greičiausiai tęsis dar kelerius metus. Tai itin palanku asmenims, kurie nori skolintis trumpam laikotarpiui.
Sumažėjo simboliškai
ECB spausdins eurus ir bandys skatinti kreditavimą. Taip pat komerciniams bankams bus suteiktos tikslinės ilgalaikės refinansavimo paskolos, kad jie turėtų daugiau lėšų ir motyvacijos skolinti verslui ir gyventojams, – sakė N.Mačiulis.
„Bazinės palūkanos mažėja vos viena dešimtąja procentinio punkto. Tai labai mažai ir net dideles paskolas turintys gyventojai skirtumo praktiškai nepajus. Tai labiau signalas, kad ECB yra nusiteikęs dar pakankamai ilgą laiką laikyti žemas palūkanas“, – 15min.lt teigė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis priminė, kad 3 ir 6 mėnesių EURIBOR jau ir taip buvo istorinėse žemumose. „ECB deklaruojamas tikslas yra skatinti kreditavimo politiką, bet tai lems ne palūkanos. Buvo priimti ir kiti sprendimai. Europos centrinis bankas ruošiasi didinti pinigų pasiūlą. Jis pirks antrinius vertybinius popierius ir tokiu būdu rinkoje cirkuliuos daugiau eurų.
Paprastai sakant, ECB spausdins eurus ir bandys skatinti kreditavimą. Taip pat komerciniams bankams bus suteiktos tikslinės ilgalaikės refinansavimo paskolos, kad jie turėtų daugiau lėšų ir motyvacijos skolinti verslui ir gyventojams“, – minėjo ekonomistas.
N.Mačiulis kiekvienam žmogui, imančiam ilgalaikę būsto paskolą, siūlė skaičiuoti ne tik, kiek reikės mokėti dabar, bet ir įvertinti, ar paskolos išlaidos bus pakeliamos, jei bazinės palūkanos padidėtų iki 3-4 proc.
Verta skolintis trumpam laikotarpiui
Mažų palūkanų laikotarpis tikrai bus ilgesnis, nei galvojome prieš metus. 2015 m., 2016 m., dalis 2017 m. turėtų praeiti tokiu režimu, kai ECB nekalbės apie palūkanų didinimą. Žmonėms, kurie nori skolintis trumpam laikotarpiui, tai labai rimtas argumentas, – prognozavo G.Nausėda.
SEB banko prezidento patarėjo, ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, šiuo metu sąlygos skolintis yra itin geros ir artimiausiu metu jos keistis neturėtų.
„ECB sprendimai paskolų neatpigins šią minutę, bet jie rodo, kad ankstesnis manymas, jog netrukus ECB pradės didinti bazinę palūkanų normą, nepasitvirtino. Tokie sprendimai nukeliami tolimesnei ateičiai.
Mažų palūkanų laikotarpis tikrai bus ilgesnis, nei galvojome prieš metus. 2015 m., 2016 m., dalis 2017 m. turėtų praeiti tokiu režimu, kai ECB nekalbės apie palūkanų didinimą. Žmonėms, kurie nori skolintis trumpam laikotarpiui, tai labai rimtas argumentas“, – minėjo ekonomistas.
Tuo pat metu jis siūlė realiai vertinti savo galimybes tiems, kurie paskolas nori imti ilgesniam laikotarpiui. „Jei kalbame apie kelis dešimtmečius, tai ekonomikos kilimų ir kritimų bus dar tiek, kad maža nepasirodys“, – minėjo G.Nausėda.
Reikia išmokti derėtis
Jei žmogus tris mėnesius už minimalų atlyginimą padirbėjo ir tikisi gauti paskolą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip dešimt metų dirbantis jo draugas, vargu ar tai pavyks, – nurodė G.Zdanevičienė.
Būsto paskolų kainą sudaro tarpbankinė paskolų norma (VILIBOR paskoloms litais arba EURIBOR paskoloms eurais) ir banko taikoma marža. EURIBOR šiuo metu maža ir po ECB sprendimo turėtų dar mažėti, tačiau likusi paskolos dalis kiekvienam klientui nustatoma individualiai.
"Suteikiamos maržos priklauso nuo daugelio veiksnių – amžiaus, išsilavinimo, darbo, stažo, paskolos ir užstato santykio bei kitų. Jei žmogus tris mėnesius už minimalų atlyginimą padirbėjo ir tikisi gauti paskolą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip dešimt metų dirbantis jo draugas, vargu ar tai pavyks", – 15min.lt sakė bendrovės "JG Property developments" pardavimų vadovė-juristė Giedrė Zdanevičienė.
Paskolų brokerių paslaugas teikiančios bendrovės atstovė nurodė, kad klientas visada turi teisę iš naujo tartis dėl paskolų sąlygų, jei rinkoje atsiranda geresnių pasiūlymų, tačiau apie tai reikia pagalvoti sudarant sutartį.
„Tarpininkaujame refinansuojant paskolas, tačiau klientui pirmiausia patariame pasitarti su savo banko vadybininku bei skaityti sutarties sąlygas. Jose numatytos galimos baudos ir kitos sankcijos. Ilgalaikėje perspektyvoje reikia vertinti visas aplinkybes. Taip pat naujas išlaidas sudarant kitą sutartį – sutarties mokestį, lėšas notarams ir kitas“, – nurodė juristė.
Pasiskolinę eurais moka pigiau
Šiuo metu klientai, skolinęsi būstui litais, moka daugiau už klientus, kurie skolinosi eurais, dėl didesnio VILIBOR indekso. Įvedus eurą klientams, kurie skolinosi litais, paskolos turėtų pigti, – sakė V.Doveika.
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika 15min.lt teigė, kad suteikdami paskolas bankai vertina kliento riziką ir skolinamos sumos bei įkeisto turto santykį:
„Kliento rizika priklauso nuo amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties, gyvenamosios vietos, turto, kliento finansinio stabilumo ir patikimumo bei kredito istorijos. Bankas teikdamas paskolą analizuoja informaciją apie paskolą imančio asmens mokėjimų ankstesnius pradelsimus. Taip pat maržai įtaką daro ekonominės sąlygos ir kitos aplinkybės.“
Pasak jo, banko siūloma būsto paskolų marža nepriklauso nuo kliento pasirinktos valiutos – lito arba euro, tačiau šiuo metu eurais pasiskolinę klientai moka mažiau už klientus, kurie skolinosi litais, dėl mažesnio EURIBOR indekso.
„Kadangi po euro įvedimo klientui nustatyta marža nesikeis, o VILIBOR indeksas nuo euro įvedimo dienos bus pakeistas tos pačios trukmės EURIBOR indeksu, klientams, kurie skolinosi litais, paskolos turėtų pigti. Paskolos litais pigtų po sutartyje numatyto pirmo palūkanų perskaičiavimo“, – sakė V.Doveika.
Ras būdų užsidirbti
Kai palūkanos rinkoje dėl ECB veiksmų mažėja, Lietuvoje užverda diskusijos apie būsimas neigiamas palūkanas, mokamas už indėlius, – teigė K.Kupšys.
Nors ECB deklaruoja savo siekį skatinti kreditavimą ir net padidino palūkanas, kurias komerciniai bankai turi sumokėti už ECB laikomus pinigus, bankų klientų atstovai įsitikinę, kad kredito įstaigos visada ras būdų, kaip kompensuoti potencialias išlaidas.
„Bankai neturi prievolės siūlyti klientams geresnių sąlygų, jei rinkoje situacija keičiasi klientui naudinga linkme, tačiau jie gali mielai pasinaudoti galimybėmis, kai rinkoje susiklosto jiems naudinga konjunktūra.
Kai palūkanos rinkoje dėl Europos centrinio banko veiksmų mažėja, Lietuvoje užverda diskusijos apie būsimas neigiamas palūkanas, mokamas už indėlius, tačiau palūkanų mažėjimo verslui bei už būsto paskolas tenka dar ilgėliau luktelti, ką jau kalbėti apie vartojimo paskolas“, – 15min.lt sakė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.
„Bankų sankcijos nemažos. Vartotojų asociacijos nuolat kovoja, kad jos būtų ribojamos ir klientams nuo pat pradžių būtų aiškios. Vartotojams yra labai sunku keisti ilgalaikį finansinį produktą pardavusį partnerį. Nesiūlyčiau to net ir svarstyti, jei nėra rimtos priežasties ir jei nėra aiški banko keitimo nauda“, – sakė asociacijos vadovas.
