Kai keliavau iš Londono į Orhusą (Danijoje), mano lagaminas svėrė 0,9 kilogramo per daug. Liepė susimokėti kelias dešimtis eurų. Kadangi skridau su „Ryanair“, tai, žinoma, ir kišenės mano buvo kiauros, todėl nereikalingų pinigų neturėjau. Į tuščias kišenes teko susikrauti papuošalus ir dalį kosmetikos, kad netektų papildomai mokėti už lagaminą. Pasijutau ypatinga – prie patikros į mane žiūrėjo lyg į kokią magę, iš kišenių traukiančią nesibaigiančius pigius blizgučius.
Bet, kai nieko neturi, tai nieko ir prarasti negali – incidentai, kai drabužius tenka vežtis ne rankinėje, bet apsivilkus, ar nakvoti oro uoste laukiant jungiamojo skrydžio, virsta smagiomis istorijomis. Tuo metu verslininkams, sugalvojusiems sutaupyti ir pasirinkusiems pigias oro linijas, toks nuotykis gali smarkiai apkarsti.
Teko atšaukti susitikimus
Inga Vitienė jau patyrė, kad šykštus kartais moka du kartus. Verslo kelionei iš Vilniaus į Taliną ji pasirinko Latvijos skrydžių bendrovę „airBaltic“. Anksčiau niekada su šia bendrove problemų ji neturėjo, pasirinkimą lėmė ir patraukli kaina. Tačiau gali būti, kad kelionė šiomis oro linijomis Ingai buvo paskutinė.
Moteris į Taliną rengėsi skristi sekmadienį popiet – norėjo pasilsėti prieš pirmadienio susitikimus ir renginį, kuris turėjo trukti apie 14 valandų.
Inga jau buvo pasiruošusi įlaipinimo kortelę, kai jai pasakė, kad į lėktuvą ji nebetelpa.
Pasirodo, kompanija pardavė daugiau skrydžio bilietų ir, nelaimei, visi bilietus įsigiję keleiviai panoro skristi. Kadangi Inga skrido tik į Taliną, į lėktuvą neįleido būtent jos. Kiti keleiviai esą keliavo su persėdimais ir jiems būtų kilę daugiau nemalonumų.
Kito skrydžio Inga turėjo laukti ilgiau nei keturias valandas. Per tą laiką ji taksi nuvažiavo į namus ir atgal į oro uostą, dėl to patyrė neplanuotų išlaidų. Tačiau blogiausia buvo tai, kad jai teko atšaukti verslo susitikimą.
„Į Taliną klientas atvažiavo dar vakare. Su juo turėjau susitikti ir pasiruošti pirmadienio renginiui. Aš tame susirinkime dalyvauti negalėjau, todėl kilo pakankamai daug problemų. Mano klientas panikavo, nes jam teko susitikti su visiškai nepažįstamais žmonėmis“, – pasakojo Inga.
Moteris guodžiasi tuo, kad jos verslui šis akibrokštas nepakenkė.
„Gavau iš jų atsiprašymo laišką. Jie man pasiūlė 275 eurus išleisti skrydžiams arba 250 eurų grynais – kompensaciją už visus nemalonumus. Aišku, piniginė kompensacija tarsi maloniai nuteikia, bet tai tikrai neatperka visų nemalonumų. Kitą kartą, jei skrisčiau su tomis oro linijomis, skrisčiau daug anksčiau arba ieškočiau kitų“, – pasakojo Inga.
Įprasta praktika
„airBaltic“ kompanija nuo savaitraščio „15min“ neslėpė, kad parduoda daugiau skrydžio bilietų, nei yra vietų lėktuve.
„Bilietai yra pigūs ir paprastai 5–7 proc. keleivių nepasirodo. Natūralu, kad norime pasiūlyti keliavimo galimybes daugiau žmonių, taip pat parduoti žmonėms skrydžius pigiau. Būtent tai, kad bilietų parduodama daugiau, ir leidžia užtikrinti didesnę pigesnių skrydžių pasiūlą. Mes padėtį stebime ir visada pasirūpiname, kad keleiviai pasiektų savo galutinį tikslą“, – „15min“ sakė „Air Baltic Corporation“ korporatyvinės komunikacijos viceprezidentas Janis Vanagas.
Tiesa, taip elgiasi ne visos pigių skrydžių oro linijos. Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ tikina, kad visada parduoda tiek bilietų, kiek vietų yra lėktuve.
 |
| BFL nuotr./R.Vaštakas: „„Kompanijos neturėtų tuo piktnaudžiauti, ypač jei parduodami bilietai į sėdimas vietas.“ |
Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas teigė nemalonumų su „airBaltic“ nepatyręs, tačiau žino, kad kai kurios oro linijos parduoda daugiau bilietų, nei yra vietų lėktuvuose.
„Esu matęs ne kartą tokį atvejį, kai, pavyzdžiui, Kopenhagos, Frankfurto oro uoste prieš skrydį ateina kompanijos atstovai ir klausia: „Duodu tris šimtus eurų, kas atsisakytų skrydžio šiuo reisu?“ Jei niekas neatsiranda, pasiūlo 500 eurų ir siūlo tol, kol atsiranda klientai, kurie sutinka. Jiems grynais pinigais iškart sumokama atitinkama suma ir tuo atveju skrenda kitas asmuo“, – sakė R.Vaštakas.
Jo teigimu, tikriausiai tuo naudojasi ne viena kompanija. Tačiau parduoti daug daugiau bilietų nei yra vietų lėktuve yra rizikinga.
„Kompanijos neturėtų tuo piktnaudžiauti, ypač jei parduodami bilietai į sėdimas vietas. Rizikinga ir keleivių prasme, ir pačios kompanijos, nes gali greitai susiformuoti blogas įvaizdis apie tokią kompaniją. Jeigu keleivis nusipirko bilietą, jis turi teisę skristi tuo lėktuvu“, – kalbėjo R.Vaštakas.
Anot viceministro, atvejis, kai I.Vitienė buvo tiesiog neįleista į lėktuvą, yra jos teisių pažeidimas. Tačiau Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) jokio pažeidimo neįžvelgia.
„Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, šiuo atveju vartotojos teisės nebuvo pažeistos, kadangi oro vežėjas „Air Baltic Corporation“, atsisakęs ją vežti, pasiūlė kompensaciją, taip pat vartotojai buvo pasiūlytas alternatyvus skrydis“, – sakė VVTAT direktoriaus pavaduotoja Živilė Kazakevičienė.
Niekas neįskaičiuota
„Jei paslauga neapmokestina, ji yra neįvertinama“, – yra sakęs Michaelis Cawley, „Ryanair“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Airijos pigių skrydžių bendrovė ketina pasekti Vengrijos kompanijos „Wizzair“ pavyzdžiu ir apmokestinti rankinį bagažą. „Wizzair“ keleiviai dabar už bagažą, netelpantį po sėdyne (didesnį, nei 42x32x25cm), turi mokėti papildomai.
Jau dabar, norėdami vežtis papildomo bagažo, turite mokėti papildomai. Kartais mokestis už bagažą kainuoja daugiau nei patys skrydžio bilietai. M.Cawley teigimu, kai bagažą buvo galima vežtis nemokamai, tą darydavo apie 80 proc. žmonių, apmokestinus bagažą – vos 35 proc.
Be to, iš anksto reikia atsispausdinti bilietus, kitaip ir vėl galite sumokėti antra tiek, kiek mokėjote už skrydį. Jums taip pat niekas neleis pasirinkti, kur norite sėdėti – už vietos rezervaciją turėsite susimokėti papildomai.
Anksčiau „Ryanair“ atstovai kalbėjo ir apie ketinimus apmokestinti naudojimąsi tualetu.
