Baltijos šalių, o ypač Latvijos, bankai pastaruosius dvidešimt metų atlieka placdarmo pinigų pervedimui iš buvusios Sovietų Sąjungos į ES funkciją.
Latvijos finansų rinkos ir kapitalo komisijos (LFRKK), šalies banko sektoriaus priežiūros institucijos, duomenimis, 14 iš 19 vietos bankų dirba su šalyje negyvenančiais asmenimis, iš kurių didžioji dalis – klientai iš Rusijos ir kitų NVS šalių.
Suprasti akimirksniu
- Latvijos bankus jau du dešimtmečius yra pamėgę klientai iš Rusijos
- 53,4 proc. indėlių Latvijos bankuose priklauso ne šalies gyventojams
- Po Panama Papers skandalo Latvijos bankai vis dažniau atsako klientams iš buvusios TSRS
Latvijos bankai jau buvo susidūrę su keliomis rusų klientų bangomis.
Pirmoji, 2010 m., buvo susieta su rusų siekiu gauti leidimą gyventi Latvijoje mainais už investicijas. Tuomet rusai privalėjo latviškame banke turėti indėlį. Antroji rusų susidomėjimo Latvijos bankais banga kilo 2013 m. – Kipre įvykus bankų krizei.
„Po prasidėjusių problemų Kipro bankuose rusai sąskaitas pervesdavo į Latviją“, – pasakoja tarptautinės mokesčių planavimo agentūros „Infinity Group“ padalinio Latvijoje vadovė Marija Džus.
LFRKK duomenimis, šių metų pradžioje daugiau nei pusė, 53,4 proc. indėlių Latvijos bankuose priklausė ne šalies gyventojams.
Latvijos bankai, norėdami įtikti rusams, masiškai pradėjo teikti paslaugas rusų kalba.
Rusai, savo ruožtu, Baltijos šalies bankus pradėjo naudoti ofšorinių kompanijų aptarnavimui. „Forbes“ skaičiavimais, su Latvija yra susijusi 2941 ofšorinė kompanija, minima Panama Papers. Tuo tarpu su Estija susijusi 881 ofšorinė bendrovė, o su Lietuva tik 33.
Tačiau šilti latviškų bankų santykiai su rusų klientais artėja į pabaigą. Keletas Rusijos verslininkų „Forbes“ pasakojo, kad susidūrė su masiniais atsisakymais atidaryti ir aptarnauti sąskaitas Latvijos bankuose.
„Latvijos bankai atsisako arba smarkiai riboja darbus su kompanijomis, kurios užregistruotos klasikinėmis laikomose ofšorinėse jurisdikcijose“, – tikina M.Džus.
„Šiandien atidaryti sąskaitą Latvijos bankuose ne šalies gyventojams tapo sunkiau“, – antrina teisinių paslaugų bendrovės „Paragon Advice Group“ partneris Aleksandras Zacharovas. „Beveik neįmanoma atidaryti sąskaitos nuotoliniu būdu. Latvijoje sugriežtino reikalavimus dėl besikreipiančių asmenų patikros. Klientai iš buvusios TSRS Latvijos bankininkams dabar yra rizikos zona.“
„Forbes“ šaltinio, susipažinusio su padėtimi Latvijoje, teigimu, tokius pokyčius lėmė dvi priežastys. Pirmiausia, vyksta kova su bet kokios kilmės rusiškais pinigais. Be to, matomi bandymai iš visų ES bankų išstumti Bendrijos šalyse neregistruotų klientų pinigus.
Maža to, bankai pradėjo susidurti ir su dar viena, klientų sąskaitų administravimo apsunkinimo problema.
Tačiau šilti latviškų bankų santykiai su rusų klientais artėja į pabaigą.
Nuo 2016 metų sausio 1 d. Latvija prisijungė prie automatinio keitimosi mokesčių informacija (AEOI) sistemos, kuri įpareigojo bankus analizuoti klientų sąskaitas ir ataskaitas teikti Latvijos valstybinei įplaukų tarnybai. Pastaroji duomenis perduoda kitų šalių mokesčių tarnyboms.
Nuo kitų metų sausio 1 d. sistema ataskaitas teiks apie visas sąskaitas, kuriose yra daugiau nei milijonas dolerių ir kurios buvo atidarytos iki 2016 m.
„Forbes“ šaltinis tikino, jog dauguma Latvijos bankų savo klientams pasiūlė arba pateikti įrodymus dėl mokesčių mokėjimo šalyje, kurioje klientai yra mokestiniai rezidentai bei užpildyti anketas apie pinigų kilmę, arba, atsisakius tai padaryti, uždaryti sąskaitas.
Kaip teigė banko „Citadele“ atstovai, šis bankas laikosi nulinės tolerancijos dėl rizikos reputacijai politikos, ir būtent tai lemia, jog nemažai prašymų dėl sąskaitos atidarymo yra atmetami.
