Martinas Lindstromas gyvena dvigubą gyvenimą – vadovauja konsultacijų įmonei, padedančiai bendrovėms vystyti savo prekės ženklą. Taip pat jis save vadina vartotojų advokatu teigdamas, kad kartais kompanijos nueina per toli stengdamosis išvilioti iš vartotojų net tuos pinigus, kurie skirti ne pirkiniams. Naujienų agentūrai „Bloomberg“ M.Lindstromas pateikia savo viziją, kaip įmonės bandys vilioti pirkėjus šį šventinį sezoną.
Žaidžia jausmais
Žmogui dažnai atsiminimai, praeitis atrodo pozityvesnė, malonesnė nei dabartis. Todėl jis net linkęs sumokėti daugiau už kažkokią praeitį primenančią detalę.
Šiltas, jaukus prisiminimas kuriamas ne tik vaizdu, bet net ir kvapu. Todėl per šventes nemažai parduotuvių yra kvepinamos pušimi, cinamomu, vanile – kvapais, primenančiais ankstesnių metų šventes.
Pardavėjai taip pat stengiasi, kad jų klientas per šventes jaustųsi jaunesnis. Grojama, tarkime, kelių dešimtmečių senumo muzika, populiarinami platesni drabužiai – esą vis dar gali nešioti tokio pačio dydžio drabužius, kokius nešiojai ir jaunystėje. Parduotuvės apšviestos šiltesnėmis spalvomis, žmonės tokioje šviesoje sau atrodo gražesni, įrudę.
Per šventes parduotuvėse paliekamos sumos dažniau sumokamos už tuos jausmus, ne už patį daiktą.
Nors viena pigi prekė
Dažniausiai pardavėjai vartotojams nustato tam tikrą laiką, per kurį galima įsigyti prekę. Teigiama, kad produktų skaičius ribotas, akcija taip pat netruks ilgai.
Per įvairiausius išpardavimus parduotuvės pasirūpina, kad jų lentynose būtų nors viena tikrai pigi prekė. Tačiau pirkėjas, atvykęs būtent to daikto, dažnai vietoje jo arba papildomai nusiperka ką nors brangesnio.
Gerai išnaudojamas rinkodarai ir internetas. Pavyzdžiui, pirkėjas, norėdamas gauti atitinkamą nuolaidą, privalo išsiųti pasiūlymą ir savo draugams. Toks reklamos būdas smarkiai populiarėja ir dabar prekė ar paslauga dažniau yra reklamuojama ne įžymybių, bet draugų.
Vaikus geriau palikti namie
Patartina keliaujant apsipirkti kartu savo vaikų nesivesti. Dauguma tėvų jaučia kaltę nepraleisdamai pakankamai laiko su savo vaikais, todėl vėliau juos visur vedasi su savimi. O vaikai parduotuvėse prašo, zirzia. Apskritai į parduotuvę patartina eiti ir be savo partnerio, mat kartu žmonės linkę išleisti daugiau pirkdami ir sau, ir savo artimajam.
Taip pat patariama mokėti grynaisiais, nes atsiskaitydami kortelėmis žmonės dažnai jau nebesuskaičiuoja, kiek pinigų išleido. Geriau mokėti stambiomis kupiūromis – lengviau atsiminti, kiek grąžos atidavė parduotuvėje ir kiek pinigų dar turi būti likę.
Siūloma prekybos centruose nesinaudoti prekių vežimėliais. Didelė jo talpa kone privers ir pirkti daugiau, ir taip parduotuvėje žmonės su vėžimėliais gali išleisti apie 40 proc. daugiau nei žmonės su krepšeliais. O jei reikia vos kelių daiktų, geriausia juos neštis rankose ir nuolatos savęs klausti, ar tas daiktas tikrai yra būtinas.
Parduotuvėse neretai groja muzika, kurios tempas yra lėtesnis už širdies plakimą. Dėl to žmonės tokioje parduotuvėje praleidžia ir daugiau laiko. Siūloma su savimi turėti muzikos grotuvą ir klausytis energingos muzikos.
