Pirkiniai internetu už ES ribų: kaip išvengti nemalonių staigmenų

Prieš perkant daiktus iš ne Europos Sąjungoje esančios internetinės parduotuvės, reikėtų atidžiai paieškoti atsiliepimų apie ją, pirkti iš didesnių, ilgai gyvuojančių parduotuvių, nes pirkėjus saugančių teisės aktų ar institucijų, perkant už ES ribų, nėra. Taip pataria Vartotojų teisių asociacijos pirmininkas Paulius Mereckas.
Pirkimas internetu
Pirkimas internetu / Fotolia nuotr.

LRT.lt laišką parašė vilnietė Viltė, nusivylusi savo pirkiniu internetinėje parduotuvėje. Mergina sako niekada nemaniusi, kad paklius į tokią kvailą situaciją, tad norinti pasidalinti patirtimi su manančiais taip pat.

„Esu mačiusi internete juokingų paveikslėlių, kai merginos, pirkdamos drabužius internetu, gauna juokingus ir į drabužius nuotraukose mažai kuo panašius pirkinius. Tačiau visuomet iš to gardžiai pasijuokdavau ir niekad nemaniau, kad taip nutiks man“, – laiške rašo Viltė.

Mergina pasakoja užsisakiusi suknelę iš kinų internetinės parduotuvės, apie kurią atsiliepimai internete buvo visai neblogi. Viltė sako numaniusi, kad gali sulaukti prastesnės kokybės drabužio, tačiau nesitikėjo, kad jis gali taip stipriai skirtis nuo pavaizduoto fotografijoje, esančioje internetinėje parduotuvėje.

„Gavusi siuntinį išsyk supratau, kad kažkas ne taip: siuvinėta, įvairiomis detalėmis puošta suknelė negalėjo tilpti tokiame mažyčiame pakete. Nuojauta neapgavo – vietoje įmantrių siuvinėtų detalių suknelę puošė tiesiog jų piešiniai ant audinio.

Noriu pasidalinti savo patirtimi – galbūt kiti, kurie mano, kad tikrai niekada nepaklius į panašias situacijas, atidžiau pirks užsienio internetinėse parduotuvėse, – rašo vilnietė.

Noriu pasidalinti savo patirtimi – galbūt kiti, kurie mano, kad tikrai niekada nepaklius į panašias situacijas, atidžiau pirks užsienio internetinėse parduotuvėse“, – rašo vilnietė.

Toks verslo „modelis“?

Rinkodaros specialistas Linas Šimonis pažymi, kad internetinėse parduotuvėse kartais iš tiesų yra netiksliai pateikiama informacija apie prekę.

„Netgi ne tiek netiksliai, kiek nepakankamai akivaizdžiai. Jei nori sužinoti tikslią informaciją apie prekę, turi nuodugniai viską perskaityti, kone atlikti mokslinį tiriamąjį darbą.

Kita vertus, žmonės kartais nėra linkę visko skaityti ir išsiaiškinti, ką iš tiesų perka. Sudėjus šiuos du dalykus nutinka taip, kad vienas truputį neaiškiai pateikia informaciją, kitas perka impulsyviai, visko neperskaitęs. O rezultatas – prekė, kokios gauti pirkėjas nesitikėjo“, – aiškina rinkodaros specialistas.

Pasak pašnekovo, tikėtina, kad tokia praktika yra kai kurių internetinių parduotuvių „verslo modelis“. Prekės nėra itin brangios, tad greičiausiai retas varginsis grąžinti, o jei parduotuvėje nėra paprasta surasti visiems prieinamą atsiliepimų skiltį, problemų dar mažiau.

„Verslo modelis, kai žinai, kad siunti ne tai, ko tikisi pirkėjas, tačiau jis greičiausiai nesivargins siųsti atgal ir susigrąžinti pinigų, – trumpalaikis. Tačiau turint mintyje, kiek pasaulyje žmonių, galima spėti nemažai užsidirbti“, – kalba L.Šimonis.

Už ES ribų kovosite patys

Vartotojų teisių asociacijos pirmininkas P.Mereckas pažymi, kad ne ES šalyse įsigijus prekę ir susidūrus su problemomis, vartotojų teisių, institucijų, kurios gintų ES vartotojus, nėra. O nusipirkus klastotę, ta prekė gali ne tik būti sunaikinta – pirkėjui už ją gali būti taikoma bauda.

„ES nusipirkus prekę, kurios kokybė, savybės netenkina, jos grąžinimo išlaidas turėtų padengti bei pinigus grąžinti pardavėjas. Jei perkama, pavyzdžiui, iš Kinijos ir gaunama ne tai, kas reklamuota, pardavėjas gali nesutikti nei grąžinti pinigų, nei apmokėti grąžinimo išlaidų.

Kadangi perkant iš pardavėjo už ES ribų nesama jokių vartotojų teisių, jas užtikrinančių institucijų, nesklandumus reikėtų aiškintis patiems. Kiek paprasčiau tai padaryti mokant kreditinėmis kortelėmis ir per „PayPal“ sistemą, nes tuomet esama tam tikrų vartotojų teisių apsaugos mechanizmų. Tačiau su bankais, pardavėjais tektų aiškintis ir problemas spręsti pačiam pirkėjui“, – sako P.Mereckas.

Pagrindiniu raktu į sėkmingesnį apsipirkimą internetu P.Mereckas ir L.Šimonis vadina atsiliepimų, komentarų apie pardavėją skaitymą. Taip pat – pirkimą iš didelių, ilgai egzistuojančių parduotuvių arba prekybos platformų.

„Jei pirkėjas neranda norimos prekės ES internetinėse parduotuvėse, kur jo, kaip vartotojo, teisės yra apsaugotos, tuomet rekomenduotume pirkti stambesniuose, ilgiau veikiančiuose internetiniuose puslapiuose. Mažos parduotuvėlės gali jau kitą dieną užsidaryti ir atgauti pinigų nebus įmanoma.

Taip pat yra tokių prekybinių sistemų, kaip „eBay“, kurios turi savo vartotojų apsaugą, yra numačiusios pinigų grąžinimo pirkėjui tvarką. Ten galima palikti atsiliepimus apie pardavėją – į juos verta atkreipti dėmesį. Toje sistemoje esantys pardavėjai stengiasi turėti kuo geresnį reitingą, todėl stengiasi prekių kokybe ir aptarnavimu įtikti pirkėjams“, – kalba P.Mereckas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų