Įprastai toks draudimas galioja daugeliui pirkinių, kurie yra įsigyjami atsiskaitant kredito kortelėmis. Jei naujas pirkinys netyčia sugadinamas arba pavagiamas, draudimas gali atlyginti remonto, keitimo išlaidas arba kompensuoti patirtą žalą. Įprastai pirkinių draudimas galioja iki 120 dienų po daikto įsigijimo.
Šiaulių banko Produktų vystymo departamento produktų vadovė Kristina Kvederienė sako, kad kredito kortelės Lietuvoje sparčiai populiarėja ir jas įsigyti klientus dažnai paskatina ne galimybė naudotis suteikiamu kreditu, o kelionių bei pirkinių draudimas. Augant atsiskaitymų kredito kortelėmis skaičiui pastarasis itin populiarėja.
„Dažnai manoma, kad apsidraudus būsto draudimu automatiškai apdraudžiami ir visi nauji įsigyjami daiktai, tačiau vis dažniau pasitaiko situacijų, kai ir šis draudimas nepadeda: vertingos prekės apgadinamos jas vos įsigijus ir vežant namo, o atostogaujant užsienyje nusipirkti daiktai patraukia ilgapirščių akį. Jei neturima jokio draudimo, bet kokio daikto praradimas ar apgadinimas reikš tiesioginius nuostolius. Nuo panašių situacijų apdraudžia pirkinių draudimas, kuris gaunamas už prekes mokant kredito kortele“, – sako K.Kvederienė.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, kredito kortelių skaičius Lietuvoje kasmet auga. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje bankų klientai turėjo daugiau kaip 417 tūkst. kredito kortelių, kai tuo pačiu metu pernai jų buvo daugiau nei 384 tūkst.
Už vertingesnius pirkinius – kortele
Skirtingai nei tų pačių kredito kortelių suteikiamas kelionių draudimas, pirkinių draudimas galioja tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Kaip teigia K.Kvederienė, nemaža dalis besikreipiančiųjų draudimo žalas patiria būtent keliaudami darbo reikalais, atostogaudami.
„Įvairių vertingų prekių nusiperkame ir per atostogas, ne retas į užsienį ir specialiai keliauja būtent apsipirkti. Norint apsaugoti savo pirkinius geriausia už juos mokėti kredito kortele, kurios turėtojams suteikiamas ir pirkinių draudimas. Deja, užsienyje, ypač egzotiškose šalyse, ne visuomet už prekes galima atsiskaityti banko kortelėmis. Vis dėlto prieš perkant didesnės vertės prekes apie tai derėtų pagalvoti ir pirmenybę teikti būtent atsiskaitymams kortele“, – pataria banko atstovė.
Anot jos, tai, kad kredito kortelės pirkinių draudimas galioja ir užsienyje, šiandien įvertina vis daugiau klientų. Pavyzdžiui, gana dažnai pasitaiko atvejų, kai vagys užsienyje perpjauna neseniai įsigytas brangias rankines ir pan.
„Jei Lietuvoje pirktą prekę daugeliu atveju būsto draudimas apdraudžia, tai praradus užsienyje pirktą daiktą vienintelė galimybė atgauti už jį sumokėtus pinigus yra pirkinių draudimas. Jei pastebima, kad prekė yra apgadinta ir dėl kaltininko kyla kokių nors dvejonių, bandymas ieškoti teisybės svečiose šalyse gali būti gana komplikuotas“, – pabrėžia K.Kvederienė.
Beje, ji taip pat primena, kad šis draudimas lygiai taip pat galioja ir prekes perkant internetu.
Daugiausia žalų – transportuojant
Dažnas yra susidūręs su nemalonia situacija, kai vos nusipirkta prekė apgadinama. Taip dažniausiai nutinka ją dedant į automobilį, transportuojant, bandant naudotis neperskaičius instrukcijos ir pan. Banko atstovė sako, kad pardavėjai dėl tokios prekės grąžinimo į kalbas dažniausiai nesileidžia.
„Pastebime, kad didžioji dalis pirkinių būna sugadinami vos juos nusipirktus ir vežant namo: skyla televizoriai, subraižomi baldai ir pan. Daiktai neretai sugadinami patekus į autoįvykius. Dėl tokių dalykų apkaltinti pardavėjus dažniausiai būna neįmanoma, nes prekes parduodant daugeliu atveju jos būna išpakuojamos, apžiūrimos, abi pusės įsitikina, kad niekas nėra pažeista. Iš tiesų pirkinių draudimas ir apsaugo nu beprasmių ginčų, kas dėl apgadintos prekės yra kaltas, mat turint draudimą šis klausimas neretai tiesiog nebeturi prasmės“, – dėsto K.Kvederienė.
Ji priduria, kad pirkinių draudimą retkarčiais klientams siūlo ir patys pardavėjai. Neturint kredito kortelės ir perkant daiktus, kuriuos transportuoti yra rizikinga, jis gali praversti, tačiau pirkinio kaina dėl to gerokai išauga.
Pataria turėti įrodymus
Praradus arba sugadinus pirkinį K.Kvederienė pataria nedelsiant kreiptis į draudimo bendrovę ir turėti prekių įsigijimą patvirtinančius įrodymus, kurie žalos administravimo procesą pagreitintų.
Anot jos, svarbiausia išsaugoti ir pristatyti pirkinio pirkimo čekį. Draudimo kompanija taip pat gali paprašyti pateikti kredito kortelės sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad pirkinys buvo įsigytas kortele.
Patirtos žalos atveju reikalingi remonto išlaidų kvitai arba preliminarios remonto išlaidos, patvirtintos remonto dirbtuvių arba daikto pardavėjo. Jei daiktas buvo pavogtas, būtina turėti teisėsaugos institucijos pažymą, kuri patvirtintų plėšimo faktą.
„Jei daiktas sugadinamas, patartina padaryti kuo kokybiškesnių jo nuotraukų, kad draudikai tinkamai galėtų įvertinti žalą. Taip pat būtina įsidėmėti, kad vagystės atveju būtina kreiptis į policiją, kitaip daikto dingimo atvejį įrodyti bus labai sunku, nors banko išrašuose ir bus matoma, kad jis buvo pirktas“, – dėsto banko atstovė.
