Indeksas sudarytas analizuojant 2013-2018 metų duomenis ir pateiktas naujai atvertoje duomenų svetainėje lietuvosfinansai.lt. Pristatydama indekso rezultatus Finansų ministerijos Savivaldybių finansų reikalų grupės finansų analitikė Dovilė Meliauskaitė teigė, kad per penkerius metus gyvenimo kokybė augo visose 60-yje savivaldybių.
Tačiau, vis dėlto, aukščiausias gyvenimo kokybės indeksas fiksuotas didžiuosiuose miestuose ir kurortuose – tai Vilnius, Klaipėda, Kaunas ir Neringa. O prasčiausias rodiklis fiksuotas kaimiškose vietovėse – Kalvarijos, Zarasų ir Vilkaviškio rajonuose.
Tačiau labiausiai gyvenimo kokybės lygmuo augo ne didmiesčiuose. Indekso duomenimis, didžiausias prieaugis per penkerius fiksuotas Birštono savivaldybėje, Ignalinos, Šalčininkų, Prienų ir Trakų rajonų savivaldybėse.
Penkiose srityse, indekso duomenimis, pirmauja Vilnius. Sostinė lyderiauja pagal materialines sąlygas, gyventojų verslumą ir verslo konkurencingumą, taip pat pagal demografinę situaciją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą bei viešąją infrastruktūrą, gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą.
O sveikatos paslaugų srityje į priekį išsiveržė Palangos savivaldybė.
Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Viktoras Sirvydis teigė, kad šis indeksas viešai pristatomas pirmą kartą, tačiau jau buvo sudaromas ir anksčiau.
„Šis gyvenimo kokybės indeksas buvo skaičiuotas jau ir 2007-2013 metų laikotarpyje įgyvendinant struktūrinės ES paramos projektą, bet jis buvo pateiktas tik ataskaitos formoje. ESinvesticijos.lt svetainėje tos ataskaitos yra. Taip pat jis buvo perskaičiuotas 2017 metais. Ir 2018 metais, kai perėmėme skaičiavimus, peržiūrėjome indeksą ir nusprendėme, kad neverta pirkti konsultantų paslaugų, bet tiesiog atverti duomenis, kad viešas sektorius galėtų juos palaikyti ir reguliariai atnaujinti“, – kalbėjo jis.
V.Sirvydžio teigimu, kitais metais planuojama įtraukti 2019-2021 metų duomenis.
„Ir toliau kasmet palaikyti indeksą, kad jis būtų prieinamas“, – teigė jis.
