Atnaujinta 20.02 val.: Apie tai, kad pirmadienį nebus atidaryti šalies bankai pranešė Graikijos banko „Piraeus“ vadovas.
ECB sprendimas – toliau remti Graikijos bankus
Europos centrinis bankas (ECB) sekmadienį pranešė, kad nusprendė tęsti paramą Graikijos bankams, tačiau neplėsti likvidumo palaikymo programos.
Lieka galioti tie patys susitarimai kaip ir penktadienį – programos limitas siekia 89 mlrd. Eur.
Kaip skelbia BBC, kad būtų išlaikytas Graikijos finansinis stabilumas, ECB glaudžiai dirbs su Graikijos centriniu banku. Valdančioji taryba, kaip skelbiama, pranešė esanti pasirengusi peržiūrėti sprendimą dėl likvidumo palaikymo programos.
Graikijos centrinio banko vadovas Yannis Stournaras, cituojamas ECB pranešime, teigė, kad „Graikijos centrinis bankas – kaip Euro sistemos narys, imsis visų reikalingų priemonių užtikrinti finansinį stabilumą Graikijos piliečiams šiomis sudėtingomis aplinkybėmis“.
Graikijos finansų ministras: „Merkel turi raktą“ nuo Graikijos krizės
Graikijos finansų ministras Janis Varufakis sekmadienį sakė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel „turi raktą“ Graikijos krizei išspręsti, ir pabrėžė, kad Atėnai tebėra atviri tolesnėms deryboms su tarptautiniais kreditoriais.
Atėnai yra pasirengę „naujiems pasiūlymams“ iš Europos Sąjungos (ES), Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), prieš Graikijos kito savaitgalio referendumą dėl finansinės pagalbos sąlygų, sakė jis Vokietijos laikraščiui „Bild“.
„Kas dėl mūsų, mes liekame pasirengę derėtis tokiu laiku, kai žmonės turi pasiekti savo įvertinimą“, – sakė jis interviu, kuris turi būti pasirodyti pirmadienio numeryje ir kurio ištraukos buvo paskelbtos iš anksto.
Iškilus Graikijos pasitraukimo iš euro zonos grėsmei, ECB rengia skubias derybas
Anksčiau pranešta, kad Europos centrinis bankas (ECB) sekmadienį turi surengti skubias derybas dėl to, ar tęsti savo finansinę pagalbą Atėnams, Prancūzijai perspėjus, jog iškilo „reali“ Graikijos pasitraukimo iš euro zonos grėsmė.
Po to, kai Graikijos kairiojo sparno lyderių ir likusios euro zonos dalies derybos Briuselyje šeštadienį piktai nutrūko, Graikija ėmė ristis nemokumo link, kalbant apie jos kreditorius Europos Sąjungą (ES) ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF), ir dabar priklauso tik nuo skubios ECB pagalbos.
Laikas pasidarė itin svarbus, kai sunerimę graikai ėmė rikiuotis į eiles prie bankomatų, nuogąstaudami, kad gali būti įvestos kapitalo kontrolės priemonės. Tuo tarpu Graikijos pasitraukimo iš euro zonos „siaubo scenarijus“ pirmadienį ryte turėtų sutrikdyti pasaulines finansų rinkas.
Nėra priežasties duoti daugiau pinigų, – šeštadienį sakė deryboms artimas šaltinis.
Maža vilčių, kad ECB vadovas Mario Draghi ir valdytojų taryba, kurie turi surengti telekonferenciją, tęs finansinę pagalbą pinigų stokojančiai Graikijai, nes iki šiol ši pagalba buvo grindžiama viltimis, kad Graikija pasieks susitarimą.
„Nėra priežasties duoti daugiau pinigų, – šeštadienį sakė deryboms artimas šaltinis. – ECB rytoj sustabdys ELA (Likvidumo pagalbos teikimą), tai aišku“.
Prancūzijos premjeras: ECB „negali nutraukti gelbėjimo lyno Graikijai“
Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas sekmadienį perspėjo Frankfurte įsikūrusį Europos centrinį banką (ECB), kuris rengiasi skubioms deryboms dėl Graikijos krizės, nenutraukti „gelbėjimo lyno“ graikams.
„Europos centrinis bankas yra nepriklausomas, bet aš nemanau, kad jie gali nutraukti gelbėjimo lyną (graikams)“, – prancūzų televizijai „iTELE“ sakė M.Vallsas.
„Kenčia graikų žmonės“, – pridūrė jis.
Graikijos „ne“ atveju iškils reali jos iškritimo grėsmė
Iškils reali Graikijos pasitraukimo iš euro zonos grėsmė, jeigu graikai referendume balsuos prieš Europos Sąjungos (ES) pasiūlymus dėl finansinės pagalbos, sekmadienį taip pat pareiškė Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas .
Tačiau jis paragino Graikijos valdžią „grįžti prie derybų stalo“, nors Atėnai anksčiau nutraukė aklavietėje atsidūrusias derybas dėl skolų prislėgtos Graikijos ekonomikos gelbėjimo.
Akivaizdu, kad jeigu bus neigiamas atsakymas, iškils reali pasitraukimo iš euro zonos grėsmė, – naujienų kanalui „iTELE“ sakė M.Vallsas.
M.Vallsas atsisakė užsipulti Graikijos vyriausybės sprendimą sušaukti referendumą ir nurodė: „Kai prašai žmonių nuspręsti, pasinaudoti savo demokratine teise, to nereiktų kritikuoti“.
„Akivaizdu, kad jeigu bus neigiamas atsakymas, iškils reali pasitraukimo iš euro zonos grėsmė“, – naujienų kanalui „iTELE“ sakė M.Vallsas.
„Ir toliau tikiu, kad susitarimas vis dar įmanomas, ir kviečiu graikų vyriausybę grįžti prie derybų stalo“, – pridūrė prancūzų premjeras.
Graikijos parlamentas pritarė referendumui dėl finansinės pagalbos sąlygų
Graikijos parlamentas sekmadienį paryčiais didele balsų dauguma patvirtino referendumo surengimą dėl paskutinio pasiūlymo išspręsti skolų krizę, kurį Atėnams pateikė Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai.
Referendumui, kuris dėl pasiūlytų finansinės pagalbos sąlygų bus surengtas sekmadienį, liepos 5-ąją, pritarė bent 179 deputatai iš visų 300 įstatymų leidėjų.
Kalboje, pasakytoje prieš balsavimą, Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras pareiškė įsitikinimą kad „Graikijos žmonės tars tvirtą ne ultimatumui“, kurį pateikė šalies ES-TVF kreditoriai, ir „didelį taip Europos solidarumui“.
Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad „po šio išdidaus „Ne“ šalies derybinė galia (su kreditoriais) bus sustiprinta“.
Preliminariame pranešime buvo nurodyta, kad už referendumą pasisakė 179 parlamentarai, – jį palaikė daugumą turintys radikalios kairiosios partijos „Syriza“ nariai ir jų sąjungininkai iš konservatyvios populistinės Nepriklausomųjų graikų partijos (ANEL), taip pat neonacistinė „Aukso aušros“ partija.
Konservatyvios Naujųjų demokratų partijos ir socialistinės PASOK partijos atstovai balsavo prieš siūlymą rengti referendumą, lygiai kaip Komunistų partijos ir centristinės partijos „Upė“ („To Potami“) deputatai.
Graikai, kaip nurodoma siūlumo referendumo tekste, turės tarti „taip“ ar „ne“ toms priemonėms, kurias ES-TVF kreditoriai pateikė Atėnams penktadienį per vieną iš paskutiniųjų derybų, vykstančių jau nuo vasario mėnesio, ratų.
Po mėnesius trukusių bevaisių derybų šią savaitę ES ir TVF pateikė Atėnams pasiūlymą, kuris numato penkiems mėnesiams pratęsti pagalbos programą su 15,5 mlrd. eurų finansiniu paskolų paketu mainais į reformas ir biudžeto taupymo priemones.
Tačiau Graikijos vyriausybė mano, kad sutikusi su tokiu pasiūlymu ji teįstengs atsiskaityti su skolintojais per artimiausius mėnesius, bet nesukurs sąlygų šalies ekonominiam atsigavimui.
Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas šeštadienį pranešė, kad euro zonos ministrai nutarė, jog finansinės pagalbos Graikijai programa turi baigtis kaip planuota, birželio 30 dieną.
„Esant tokiai padėčiai, manau, kad galime daryti išvadą, kad, nors ir kaip būtų gaila, (pagalbos) programa baigsis antradienio vakarą“, – pridūrė J.Dijsselbloemas, Nyderlandų finansų ministras.
Šis sprendimas didina tikimybę, kad Atėnai bankrutuos, neįstengdami grąžinti 1,5 mlrd. eurų skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) iki galutinio termino – birželio 30 dienos. Toks scenarijus gali vesti prie chaotiško Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir netgi iš Europos Sąjungos.
J.Dijsselbloemas pažymėjo, kad Atėnai paskelbė referendumą ir atmetė naujausius skolintojų pasiūlymus, todėl ministrams neliko kitos išeities, tik palikti Graikiją be avarinės kredito linijos pirmąjį kartą nuo skolų krizės pradžios prieš penkerius metus.
„Nors buvo dedamos pastangos visais lygmenimis ir buvo visiškas Euro grupės palaikymas, gaila, bet šis pasiūlymas buvo atmestas Graikijos valdžios, kuri nutraukė derybas dėl (pagalbos) programos ... vienašališkai“, – sakoma Euro grupės pranešime.
Graikijos finansų ministras Janis Varufakis šeštadienį perspėjo, kad euro zonos partnerių atsisakymas pratęsti dabartinę Atėnų finansinės pagalbos programą po birželio 30 dienos gali sukelti negrįžtamą žalą Europos Sąjungos vieningajai valiutai.
„Šiandieninis Euro grupės atsisakymas palaikyti mūsų prašymą pratęsti tą susitarimą kelias dienas arba porą savaičių ... neabejotinai pakenks Euro grupės – kaip demokratiškos sąjungos – patikimumui, ir labai bijau, kad ta žala bus negrįžtama“, – J.Varufakis sakė po susitikimo su euro zonos finansų ministrais.
„Šiuo gyvybiškai svarbiu momentu toliau kovojame dėl sutarties – iki paskutinės akimirkos. Nenoriu spekuliuoti dėl nesėkmės“, – žurnalistams sakė J.Varufakis.
Pasak jo, jeigu pavyktų užsitikrinti tokį susitarimą, jo vyriausybė, nusistačiusi prieš griežto taupymo politiką, „ragintų Graikijos žmones balsuoti „taip“ (ir pritarti skolintojų siūlomoms reformoms)“ per liepos 5 dieną vyksiantį referendumą, kurį Atėnai paskelbė penktadienį vėlai vakare.
