Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad pertvarkos tikslas yra kuo daugiau žmonių suteikti galimybę grįžti į darbo rinką, tinkamai persikvalifikuoti, užsidirbti ir pasirūpinti savimi.
„Lygiai taip pat svarbu mažinti piktnaudžiavimo galimybes žmonėms, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje ir dirba šešėlyje“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, vienas pagrindinių prioritetų – atskirti tuos asmenis, kuriems iš tiesų reikalinga pagalba įsiliejant į darbo rinką. O tie žmonės, kurie piktnaudžiauja socialinėmis išmokomis, bet dirba šešėlyje, greičiau neteks bedarbio statuso.
Naujoji tvarka yra skirta užtikrinti, kad bedarbio statusas bus suteiktas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę ieškoti darbo. Pavyzdžiui, jei žmogus antrą kartą per šešių mėnesių laikotarpį nuo pirmojo pasiūlymo atsisakytų tinkamo darbo be svarbių priežasčių, jis netektų bedarbio statuso.
Pirmus 6 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos tinkamas darbas yra toks, kuris atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją, kompetenciją bei turimą darbo patirtį, asmens pageidavimą, sveikatos būklę ir pan. Nuo 7 mėnesio tinkamas darbas yra toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
Taip pat bedarbio statusas galėtų būti panaikintas, jei asmuo du kartus per 6 mėnesius pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką.
„Dabar Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai darbo ieško dešimt metų ar ilgiau“, – pridūrė ministrė.
Tiesa, jei asmeniui nepavyks darbo susirasti per pusmetį, jis vis tiek galės išlikti Užimtumo tarnybos bedarbių sąrašuose. Nuo septinto mėnesio žadama individualiai gilintis į konkrečią problemą – ar žmogus dirba šešėlyje ir jam darbo nereikia, ar jis susiduria su kitomis problemomis. Tiems, kurie yra nepasirengę darbo rinkai, žadama suteikti papildomų, į jo poreikius orientuotų paslaugų, leisiančių greičiau įgyti reikiamų kompetencijų.
Tokie asmenys, klasifikuojami kaip "nepasirengę darbo rinkai", bus draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Tuo tarpu jei bedarbio statusas bus panaikintas dėl nelegalaus darbo, toks asmuo bus išbraukiamas iš sąrašų ir PSD kompensacijos neteks.
Tiems, kurie susiduria su objektyviais kliuviniais ieškant darbo, žadama padėti papildomomis priemonėmis.
„Darbo rinkai nepasirengęs asmuo išliktų apdraustas socialiniu draudimu tol, kol jis registruotas Užimtumo tarnyboje“, – sakė ministrė.
Šiuo metu Užimtumo įstatymo pakeitimai yra derinami tarp institucijų, tačiau norima pateikti juos jau šioje Seimo sesijoje. Vis dėlto M.Navickienė abejoja, ar tai padaryti pavyks, todėl greičiausiai sprendimai bus priimami pavasario sesijoje.
Registruotų bedarbių – apie 180 tūkst.
Šiuo metu vienam Užimtumo tarnybos specialistui tenka apie 700 bedarbių. Iš viso šalyje registruota apie 180 tūkst. registruotų bedarbių.
Konferencijoje dalyvavęs Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis kalbėjo, kad esminiai pertvarkos pokyčiai – nepakantumas šešėliui, taip pat bus glaudžiau bendradarbiaujama su įvairiomis kontroliuojančiomis institucijomis.
„Norime didesnės orientacijos į klientą ir jo individualius poreikius. Norime suteikti intensyvesnę pagalbą realiai darbo ieškantiems asmenims“, – kalbėjo jis.
Užimtumo tarnybos atstovas pridūrė, kad bus plečiamas paramos priemonių spektras visiems Užimtumo tarnyboje registruotiems darbo ieškantiems asmenims.
Pakeitimais siūloma bedarbiams užtikrinti ne tik profesinio apmokymo galimybes, tačiau ir prieigą prie aukštojo mokslo modulių bei neformalas ugdymo.
„Aukštojo mokslo modulius bus galima rinktis tokiose srityse kaip informacinės technologijos, pedagogika, inžinerinė pramonė. Šiuo metu užimti asmenys gali dalyvauti tik profesinio mokymo priemonėje. Planuojama šiek tiek atlaisvinti reglamentavimą ir leisti užimtiems asmenims dalyvauti visame paramos priemonių spektre, tokiose priemonėse kaip pameistrystė, stažuotė“, – kalbėjo G.Darulis.
Dar vienas planuojamas pakeitimas – bus suteikiama galimybė Lietuvoje esantiems užsieniečiams ir jų šeimų nariams mokytis lietuvių kalbos, kad būtų galima juos integruoti į darbo rinką.
Viena buvimo Užimtumo tarnybos sąrašuose sąlygų – ieškotis darbo tiek su tarnybos pagalba, tiek savarankiškai. Čia irgi žadama pakeitimų: remiantis užsienio praktika, bus siekiama stiprinti šios tvarkos kontrolę.
„Ji bus naudinga realiai darbo ieškantiems asmenims, jie gaus daugiau tinkamų pasiūlymų, gaus patarimų darbo paieškos klausimais. Manome, kad tai turėtų atgrasyti asmenis, neieškančius darbo“, – sakė G.Darulis.
