Pirmajam prioritetui, darniai, atsakingai ir sveikai visuomenei sukurti, numatyta 190 priemonių.
Vyriausybės preliminariame plane akcentuojamas skurdo mažinimas. Numatyta, kad 2020 m. skurdo riziką ar socialinę atskirtį patiriančių žmonių dalis galėtų sumažėti iki 24 proc. (2016 m. buvo 29,3 proc.).
Taip pat siekiama, kad gimstamumas iki 2020 m. išaugtų nuo dabartinių 1,7 iki 1,9 vaiko, tenkančio vienai moteriai. Smurtą patyrusių asmenų dalis, planuojama, sumažėtų atitinkamai nuo 29 proc. iki 26 proc., taip pat tikimasi gyventojus įtraukti į bendruomenių veiklas.
Šiems tikslams pasiekti Vyriausybė numato įteisinti vienodas išmokas vaikui visiems šeimoje auginamiems (globojamiems) vaikams, teikti paramą jaunoms šeimoms iki 35 m., įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, tobulinti įvaikinimo tvarką, sutrumpinant įvaikinimo procedūras.
Pirmame prioritete numatytas ir daug atgarsio sukėlęs solidarumo mokestis – bus vertinamas jo tikslingumas. Taip pat socialines išmokas numatoma sieti su minimaliu vartojimo krepšeliu.
Tarp kitų čia numatytų darbų – oro taršos mažinimas, bus mažinamos paskatos naudoti taršius dyzelinu varomus automobilius. Numatomas geriamojo vandens ir nuotekų valymo ūkio stambinimas. Taip pat apibrėžtos kovos su alkoholizmu, savižudybių prevencijos priemonės.
800 – ar ne per daug?
Priemonių planas oficialiai pasirodys trečiadienį. Konservatorė, Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad sunku būtų rasti prioritetus tarp 800 dalykų.
„Daug Vyriausybių veiksmų planų teko matyti ir čia, kaip visada, krenta į akis, kad paruošta principu iš apačios į viršų. Tiesiog institucijų žmonės surašė daug visko, ką žino, ir kažkas pabandė visa tai sušukuoti į įmantrią hierarchiją. Kai matai 800 dalykų, tai puikiai žinai, kaip su tais prioritetais yra. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė bent jau buvo iškėlusi pirmuosius 10-15 prioritetinių darbų“, – teigia Audito komiteto pirmininkė I.Šimonytė.
Teks mokytis daugiau
Vyriausybės plano antrasis prioritetas – švietimo, mokslo ir kultūros kokybės paslaugų prieinamumo didinimas. Čia daugiausia akcentuojamas dėmesys švietimui.
Vyriausybė užsimojo didinti mokymosi dienų skaičių per mokslo metus. Taip pat ketinama įteisinti papildomą mokymosi laiką teikiant reikalingą pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų. Numatytas metodinių priemonių rengimas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tobulinimas.
Tikimasi, kad tai leis sumažinti blogai parengtų mokinių dalį (nuo 25 proc. iki 20 proc. 2020 metais), sumažės atotrūkis tarp mokinių, besimokančių kaimo ir miesto vietovėse. Tikimasi, kad geriausių universitetų sąrašą QS 500 jau pateks ne vienas, o du Lietuvos universitetai.
Iš viso šiam prioritetui Vyriausybė yra numačiusi apie 160 veiksmų.
Efektyvins viešąjį sektorių
Vyriausybė žada atlikti valstybės institucijų sisteminę peržiūrą, konsoliduoti bendrąsias ministerijų ir pavaldžių įstaigų funkcijas. Taip pat steigti nacionalinį paslaugų centrą, atsisakyti valstybės valdomų įmonių vykdomų perteklinių ir neaktualių funkcijų, konsoliduoti valdomas įmones.
Tokie veiksmai išskiriami trečiajame prioritete – viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas – jam numatyta maždaug 120 veiksmų.
Laukiama, kad Pasaulio banko valdymo efektyvumo indekse Lietuva pakils iki 15 vietos, o pagal aukštą reglamentavimo kokybę pakils iki 10 vietos.
Ekonomiką kels 194 darbais
Ketvirtasis prioritetas – darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra, bus siekiama, kad Lietuva pagal verslo sąlygų indeksą „Doing Business“ pakiltų nuo 21 iki 15 vietos, daug priemonių numatyta mokslinei tiriamajai veiklai plėtoti.
Tam Vyriausybė planuoja sudaryti galimybes įmones Lietuvoje valdyti neatvykstant į šalį – bus tobulinimas e-resident statusas. Taip pat bus pertvarkoma investuotojų pritraukimo į LEZ struktūra. Nauja Vyriausybė sieks pritraukti stambias aukštos pridėtinės vertės gamybos investicijas. Juridinių asmenų steigimas elektroniniu būdu bus sutrumpintas iki 1 darbo dienos, o prisijungimas prie elektros tinklų sutrumpės nuo 85 iki 60 dienų.
Šiame prioritete numatytas ir perėjimas prie žiedinės ekonomikos – diegiant atliekų prevencijos, pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo finansines paskatas. Plane minimas abiejų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektų įgyvendinimas. Be to bus vertinamos vėjo, biodujų elektrinių, Kruonio HAE plėtros potencialas.
Vyriausybė žada užtikrinti saugų ir efektyvų Ignalinos atominės elektrinės uždarymą.
Atskiras prioritetas – gynybai
Valstybės saugumą vyriausybė išskyrė atskiru prioritetu.
Be kariuomenės modernizavimo čia išskiriamas viešojo saugumo stiprinimas, bausmių sistemos modernizavimas. Tam planuojamas užtikrinti vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimą, diegti modernias stebėjimo sistemas sienos apsaugai, plačiau naudoti laisvės atėmimo alternatyvas, įgyvendinti šiuolaikinį kalėjimų modelį.
Tikimasi, kad tai leis sumažinti laivės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų nuo 255 iki 235, žuvusių kelyje skaičius per metus mažės iki 50 asmenų, tenkančių milijonui gyventojų.
Ties penktuoju prioritetu įvardytas ir tikslas įteisinti dvigubą pilietybę.
Galutinį Vyriausybės planą planuojama priimti kovo 8 d. arba 13 d.
Nepamiršo ir žuvų ūkių
I.Šimonytė pastebi, kad į priemonių planą sugulė „įvairios smulkmenos“, tokios kaip žuvų ūkio pakeitimai. Priemonių daug, bet nėra aišku, kaip daugelis jų prisidės prie tikslų įgyvendinimo.
Vis dar „trūksta nacionalinių pasirinkimų“ – nurodyti tikslai dažnai priklauso nuo išorinių dalykų. Ji pasigenda pačios Vyriausybės iniciatyvų, kurios prisidėtų prie pokyčių.
„Nėra aukštojo mokslo reformos, tačiau yra tikslas, kad du universitetai atsidurtų geriausiųjų TOP 500. Tai ką darysite, ar duosite daugiau pinigų, ar pertvarką? Tokių dalykų nėra, bet atsiranda priemonių žuvims, kas yra smulkmena. Kai kurie siektini rodikliai apskritai paimti pagal prognozes. Darbo užmokesčio augimas, kaip tikslas, bus toks nepriklausomai nuo to, ar bus ši Vyriausybė, ar ne, tiesiog jau yra tokia prognozė be politinių pasikeitimų“, – teigia I.Šimonytė.
