Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas trečiadienį pasirašė Žaliosios investavimo sistemos (ŽIS) teisės aktus, kurie nustato reikalavimus dėl prekybos Kioto pertekliniais taršos leidimais tarptautinėje rinkoje. Teigiama, kad Lietuva dėl sumažėjusio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio 2008–2012 metų laikotarpiu turės apie 50 mln. Kioto taršos leidimų perteklių.
Pagal Kioto protokolą valstybės savo perteklinius taršos leidimus gali perleisti šalims, kurioms pagal tarptautinius klimato kaitos įsipareigojimus jų trūksta. Kioto emisijų rinkos kaina priklauso nuo paklausos ir pasiūlos, o į rinką sparčiai ruošiasi įsilieti ir tokios didžiulį parduodamų emisijų perteklių turinčios valstybės kaip Ukraina ir Rusija.
Prognozuojama, kad tokios šalys kaip Japonija, Ispanija, Italija, Kanada ir kt. iki 2012 metų pirks apie 900 mln. taršos leidimų nustatytais normos vienetais (NNV), ir visų pirma iš Rytų Europos šalių. Numatoma NNV pasiūla galėtų būti iki 1,7 mlrd., tačiau jau dabar aišku, kad dėl potencialių šalių pardavėjų nesugebėjimo greitai parengti sistemą, kaip gautas pajamas už NNV pardavimą panaudoti šiltnamio dujų emisijoms mažinti, taip pat inercijos rengiant susitarimus ir tam reikalingus teisės aktus, numatoma, kad NNV pasiūla rinkoje bus kur kas mažesnė.
Aplinkos viceministras Aleksandras Sruogis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad vykstant konkursui negali atskleisti galimų pirkėjų, bet patikino, kad ministerija jau žino 11 suinteresuotų subjektų. Kiek jų dalyvaus konkurso atrankoje, spėlioti dar anksti, taip pat nėra aiški ir minėtų leidimų kaina. Ji priklausys nuo konkurse dalyvaujančių šalių keliamų sąlygų dėl gautų lėšų panaudojimo.
Kaip planuoja Aplinkos ministerija už perteklinius taršos leidimus gautos lėšos būtų padalytos taip: ne mažiau kaip 40 proc. lėšų panaudota energetiniam efektyvumui, kiti 40 proc. – atsinaujinančiai energijai, o likusios lėšos – kitiems klimato kaitos projektams.
Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė aplinkos viceministras, visos už perteklinius taršos leidimus gautos lėšos pateks į valstybės biudžetą, šių pinigų priežiūrą užtikrins Finansų ministerija. Lėšų panaudojimo skaidrumui užtikrinti turėtų būti sukurta speciali būsimųjų atrankos projektų komisija.
UAB „Ekomarket“ direktorius Paulius Minderis spėjo, kad potencialiausia šių taršos leidimų pirkėja galėtų būti Japonija, taip pat Austrija bei Olandija. Anot jo, leidimo kaina priklauso nuo valstybės sugebėjimo derėtis – pavyzdžiui, latviai savo perteklinius taršos leidimus pardavė už 2 eurus, o kitoms šalims yra pavykę parduoti ir už 7–8 eurus.
