R. Lapinsko teigimu, užsienio vartotojai tampa vis sąmoningesni ir daugiau dėmesio skiria taršos problemoms: „Tarkim, Italijoje plinta mada netgi skystiesiems produktams naudoti atsineštą tarą, kuri gali būti daugkartinė, pvz., buteliai, stiklainiai ir pan. Yra daug įvairių būdų problemai spręsti, svarbu, kad mes apie tai kalbėtume.“
Italijoje plinta mada netgi skystiesiems produktams naudoti atsineštą tarą, kuri gali būti daugkartinė, pvz., buteliai, stiklainiai ir pan
ES išmetami milijardai maišelių
Žaliosios politikos institutas kviečia Lietuvoje veikiančius prekybos centrus pasirašyti įsipareigojimą mažinti plastikinių maišelių naudojimą bei skatinti savo pirkėjus juos naudoti atsakingai. Anot žaliųjų, verslas jau dabar, nelaukdamas sprendimų iš viršaus gali imtis iniciatyvų, kurios padėtų sumažinti taršą.
VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ prezidentas R. Lapinskas sako, kad plastikinių maišelių sunaudojama labai daug, tad, jei nebus imtasi valstybės mastu įteisintų priemonių, jei nepritars rinkos dalyviai ir nebus aiškinamojo darbo ir švietimo, ši problema ir toliau augs. „Dabar plastikinių maišelių, patenkančių į aplinką, kiekis Europos Sąjungoje skaičiuojamas milijardais vienetų. Tai didžiulė problema, nes netaupiai naudojami ištekliai ir teršiama aplinka“, – pabrėžia R. Lapinskas.
Jo teigimu, plastikiniai maišeliai yra labai ilgai, net kelis šimtus metų, be to, irimo produktai teršia gruntą, gruntinius vandenis. „Dar baisiau, kad plastikinių maišelių skiautėmis minta paukščiai, gyvūnai. Kitaip tariant, plastikas patenka netgi į maitinimosi grandinę“, – kalba R. Lapinskas.
Pirmiausia, jo nuomone, būtina plastikinių maišelių, ypač vienkartinio naudojimo, prevencija. Antra, svarbu žmones šviesti ir skatinti naudoti daugkartines pakuotes, pvz., drobinius ar popierinius maišelius, kraiteles ir pan.
Skiriasi pirkėjų reikalavimai
,,Maximos“ atstovė R. Saulytė sutinka, kad Žaliosios politikos instituto iniciatyva sveikintina, ir pabrėžia, kad jos atstovaujamas prekybos tinklas jau yra prie plastikinių maišelių stovų užklijavęs specialius lipdukus, kurie atkreipia kiekvieno pirkėjo, imančio plastikinį maišelį, dėmesį ir verčia pagalvoti, ar tikrai reikia dar vieno maišelio.
Atsiradus dėmesį atkreipiantiems lipdukams ir kitoms priemonėms „Maxima“ tinkle maišelių sunaudojama 30 proc. mažiau
„Esame suskaičiavę, kad, priklausomai nuo parduotuvės dydžio, formato, vietovės, per mėnesį vidutiniškai gali būti sunaudojama nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių vienetų plastikinių maišelių. Vis dėlto jų sunaudojimas per pastaruosius trejetą metų mažėja. Atsiradus dėmesį atkreipiantiems lipdukams ir kitoms priemonėms mūsų tinkle maišelių sunaudojama 30 proc. mažiau“, – tikina R. Saulytė.
Nors, jos žodžiais, problemų dėl pirkinių maišelių nėra, nes rinkoje gausu daugkartinio naudojimo medžiaginių maišelių, kitokių pakuočių, vienkartiniams mažiausiems maišeliams alternatyvos nėra, kai reikia supakuoti skysčiui pralaidžius ar kitus teplius produktus.
Kita priemonė, sako R. Saulytė, prekybos centrams peržiūrėti vidaus taisykles: „Kiekvienam kasininkui esame pasakę, kad pakuoti reikėtų tik šlampančius produktus, o dėl kitų prekių leisti spręsti patiems pirkėjams. Nors kai kurie žmonės nenori, kad kiekvienas sūrelis būtų supakuotas atskirai, dažnai pasitaiko ir tokių, kurie atskirai pakuoja visas skirtingos rūšies prekes.“
Italijoje plinta „žaliosios“ mados
R. Lapinskas įsitikinęs, kad prekybininkų vaidmuo formuojant teisingą vartotojų elgseną itin didelis: „Prekybininkai galėtų priimti tam tikrus savanoriškus susitarimus. O, kadangi yra šios srities profesionalai, galėtų pagalvoti apie kompleksą priemonių, kurios lemtų kryptingą „žalią“ vartotojų elgseną ir mažintų gamtos taršą. Be to, prekybos tinklai tikrai galėtų sutaupyti nemenkas pinigų sumas, kurias išleidžia įvairios paskirties plastikiniams maišeliams.“
Svarbu prisiminti, kad pati geriausia atliekų tvarkymo sistema yra atliekų tvarkymo piramidė
Žaliosios politikos institutas prekybos tinklams yra išsiuntęs kvietimus pasirašyti įsipareigojimą mažinti plastikinių maišelių naudojimą ir teigiamos reakcijos jau sulaukė. Kita vertus, pastebi jis, sprendžiant aplinkosaugos problemas, kitose šalyse aktyviai dalyvauja ir vartotojai. „Tarkim, Italijoje plinta mada netgi skystiesiems produktams naudoti atsineštą tarą, kuri gali būti daugkartinė, pvz., buteliai, stiklainiai ir pan. Kaip sakiau, yra daug įvairių būdų problemai spręsti, svarbu, kad mes apie tai kalbėtume“, – teigia R. Lapinskas.
Svarbu prisiminti, kad pati geriausia atliekų tvarkymo sistema yra atliekų tvarkymo piramidė, kuri apibrėžta visoje Europos Sąjungoje, pastebi instituto prezidentas. T. y. šios piramidės viršuje yra atliekų prevencija. Todėl, pasak jo, geriausias problemos sprendimo būdas – apskritai į apyvartą išleisti kuo mažiau plastiko.
