Lietuva kaip eksportuotoja 2021–2024 m. demonstravo tvirtą augimą ir gebėjimą prisitaikyti prie globalių pokyčių – pandemijos, geopolitinių iššūkių, pakitusių ekonominių ir bendrai globalių tendencijų. Tačiau, pasinaudojus šalies stiprybėmis – inovatyvumu, strategiškai gera geografine padėtimi ir kvalifikuota darbo jėga, Lietuvai pavyko išlikti konkurencinga Europos ir pasaulio rinkose.
Eksporto augimo tempai 2021– 2023m.
- Bendrojo Lietuvos eksporto vidutinis metinis augimas – 11,5 proc.;
- Lietuviškos kilmės eksporto vidutinis metinis augimas – 13 proc.;
- Paslaugų eksporto vidutinis metinis augimas – 22,7 proc.;
- Daug žinių reikalaujančių paslaugų eksporto vidutinis metinis augimas – 42,1 proc.
„Kurdama ir eksportuodama žinias bei inovacijas, Lietuva užima unikalią lyderio poziciją strateginėse tarptautinėse vertės grandinėse. Lietuva turi pajėgumų kurti ir eksportuoti kritines technologijas ir inovacijas, kurių pagrindu kuriami ir vystomi visame pasaulyje reikalingi produktai ir paslaugos.
Kaip vieną iš Lietuvos sėkmės istorijų galima įvardinti paslaugų eksportą. Kai įstojome į Europos sąjungą, jis sudarė 10 proc. BVP – dabar paslaugų eksportas siekia beveik 30 proc. BVP. Kaip paslaugų eksporto rezultatą galime įvardinti „Global Business Service“ ir IT centrų atsiradimą, kurie koncentruojasi sostinėje – tai rodo, kad Lietuva gali tapti regioniniu IT paslaugų centru“, – eksporto augimo tendencijas komentavo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Viceministras Karolis Žemaitis, remdamasis Valstybės duomenų agentūros 2023 m. duomenimis, atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais Lietuva eksportavo prekių už 39,4 mlrd. eurų.
„Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų, baldų, plastikų ir jų gaminių, elektros prietaisų ir įrangos bei medienos. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Latviją, Jungtines Valstijas. Per 2023 m. technologijų prekių eksporto vertė toliau didėjo, taigi, šio sektoriaus eksportas yra mažiau jautrus globaliems iššūkiams, ypač besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje kontekste“, – tikino viceministras.
Iššūkių kontekste prognozuojamas augimas
Pasak Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadovės Simonos Buziliauskienės, praėjusių dviejų metų lietuviškų prekių eksporto vertės svyravimams didžiausią įtaką turėjo eksporto kainų kaita ir prekių apimčių mažėjimas.
„2022 m. Lietuvos prekių eksportas rodė spartų augimą – vertė išaugo 28,1 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 26,7 proc., o aukštųjų technologijų prekių eksporto vertė pakilo 30,1 proc., daugiausia dėl plastikų ir inžinerinės pramonės produktų. 2023 m. bendra prekių eksporto vertė sumažėjo 11 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 10,6 proc., daugiausia dėl sumažėjusių kiekių ir kainų kritimo”, – komentuoja S. Buziliauskienė.
Vis dėlto, S. Buziliauskienė pabrėžia, kad, nepaisant šių iššūkių, prognozės yra optimistiškos – tikimasi, kad per 2024 metus lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė padidės 3,8 proc., o 2025 m. – 17,3 proc. Aukštųjų technologijų sektorius, ypač inžinerinė pramonė, išlaikys teigiamą eksporto augimą. Taip pat prognozuojama, kad 2024 m. paslaugų eksporto vertė padidės 8,9 proc., tačiau kainų įtaka išliks nedidelė.
Apie tai, kad eksporto rinkoje matyti teigiamos tendencijos, kalbėjo ir EIMIN viceministras K. Žemaitis: „Remiantis šių metų birželio Lietuvos banko makroekonomine prognoze, prekių ir paslaugų eksporto apimtis stabilizuojasi, stiprėja daugiau pridėtinės vertės turinčių prekių eksportas. Šių metų pirmąjį ketvirtį realusis lietuviškos kilmės prekių eksportas jau buvo didesnis nei prieš metus.“
2024 m. paslaugų eksporto vertė padidės 8,9 proc.
Anot jo, palengva pradeda atsigauti itin didelių sunkumų patyrusios chemijos pramonės pardavimai užsienyje, plėtros tendenciją išlaiko mašinų ir įrenginių eksportas, stipresnių augimo ženklų matyti metalų ir maisto produktų eksporto srityje.
Kaip auginama sėkmė?
Vieni esminių Lietuvos eksporto tikslų – skatinti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų konkurencingumą, išlaikyti esamas prekybines pozicijas ir siekti sėkmingo įsiliejimo į naujas rinkas.
„Šiems tikslams pasiekti numatytos priemonės – aukštos kokybės ekspertinės konsultacijos eksportuojančioms ir eksporto galimybėmis besidominančioms įmonėms, specialių mokymų organizavimas, įmonių kooperacijos ir klasterizacijos programos, ekonominė, paramos įmonių rinkodarai ir organizacinėms inovacijoms diegti skyrimas, tarptautinių misijų, verslo forumų ir parodų rengimas bei specializuotų paslaugų teikimas.
EIMIN kartu su pavaldžiomis įstaigomis eksporto skatinimui vykdo įvairias priemones – tai galimybės gauti subsidijas, EXPO galimybės, eksporto diagnostika, eksporto lyderių programa „Sparnai“, kontaktų paieška „Orbis“, komercijos atašė pagalba eksportuotojams, programos skirtos prekės ženklo žinomumo didinimui ir daug kitų. Taip valstybė prisideda prie Lietuvos eksporto rinkos stabilumo išlaikymo bei augimo skatinimo“, – komentavo K. Žemaitis.
Siekiant prioritetų – aukštos pridėtinės vertės ekonomikos ir stiprėjančios Lietuvos įtakos įgyvendinimo globalioje erdvėje, buvo vykdomi aktyvūs veiksmai, iš kurių vienas – ekonominių atstovų plėtra.
„Lietuva sėkmingai stiprina santykius su partneriais užsienyje – buvo sustiprintas komercijos atašė ir prekybos atstovų tinklas Lietuvos verslui aktualiausiose, strategiškai ir geopolitiškai svarbiausiose pasaulio rinkose – per beveik ketverius metus jis išaugo iki 22 asmenų komandos. Nuo 2023 m. buvo įsteigtos naujos komercijos atašė pareigybės Singapūre, Danijoje, Prancūzijoje, o nuo 2024 m. Italijoje.
Plečiamas ekonominio atstovavimo tinklas padės Lietuvai būti geriau matomai pasaulyje ir patrauklesnei investuotojams bei kartu su verslo atstovais siekti bendro rezultato – stiprios šalies ekonomikos“, – pasiekimus aptarė viceministras.
Komercijos atašė tinklas šiuo metu veikia Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Ukrainoje, Izraelyje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje, taip pat Lietuva turi savo prekybos atstovą Taipėjuje.
