Prieš metus skelbimų, siūlančių suteikti paskolas, įkeičiant turtą, buvo pastebima vos keletas. Pastaruoju metu jų vis gausėja. „Tokie skelbimai, kaip: „paskolos nuo 25 000 Lt ir daugiau, įkeičiant nekilnojamą turtą“ ar „ieškau paskolos, įkeisiu butą mieste ar automobilį bei mokėsiu sutartas palūkanas“, iš tiesų stebina. Didžiausia problema, jog ši paslauga itin sparčiai plinta — žmonės dėl susidariusios ekonominės situacijos griebiasi kraštutinumų“, — kalbėjo LGVKA direktorė Kristina Nemaniūtė.
Tarp kreditoriaus ir paskolos gavėjo yra pasirašoma turto įkeitimo sutartis. Nesilaikant sutartyje numatytų įsipareigojimų, įkeistas turtas atitenka kreditoriui. Dėl finansinių ir teisinių žinių trūkumo žmonės tiesiog kreditoriui perduoda visus būsto dokumentus. „Pasirašius sutartį, kredito gavėjui yra suteikiama dažniausiai nemaža pinigų suma. Už tai kredito gavėjas įsipareigoja mokėti palūkanas ir įkeičia savo turtą. Dažniausiai rengiant sutartį joje yra įrašoma gerokai didesnė skolinimo suma nei iš tikrųjų yra skolinama. Palūkanos sutartyje nėra numatomos – oficialiai paskolos būna beprocentinės. Dar didesnė problema yra ta, jog turtas įkeičiamas, neatsižvelgiant į turto vertės ir teikiamos paskolos santykį. Žmogus gali pasiskolinti 100 000 Lt sumą, įkeisti savo turtą, kurio vertė siekia 300 000 Lt, o neįvykdžius sutartyje numatytų įsipareigojimų, jį prarasti“, – tvirtino LGVKA direktorė.
Paklausta dėl kokių priežasčių žmonės taip neatsakingai priima sprendimus, K.Nemaniūtė kelia prielaidą, jog juos taip elgtis priverčia beviltiška padėtis. „Suteikiant kreditą turi būti griežtai tikrinamas kliento mokumas, prisiimama atsakomybė už teikiamą paslaugą. Fiziniai asmenys, siūlantys skolinti, mokumo rizikos nevertina. Jei negrąžini — atiduodi savo turtą. Šie asmenys dažniausiai išvengia mokėti mokesčius valstybei, teikti ataskaitas apie savo veiklą ir pan. Jų veiksmų nestebi jokios institucijos, veikla nėra reguliuojama. Žmonės yra apgaudinėjami, jais manipuliuojama“, – nuogąstavo K.Nemaniūtė.
