Įspėjimas reiškia, kad jeigu per ateinančius metus bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, vadovė bus atleidžiama iš pareigų.
Ministro sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) suburtos komisijos nustatytus faktus bei SADM Centralizuoto vidaus audito skyriaus pateiktą vidaus audito išvadą.
Techninės pagalbos neįgaliesiems centre (TPNC) nustatyta ir kitų pažeidimų: pavyzdžiui, darbuotojams už komandiruotes, viršvalandinį darbą ar poilsio dieną nepagrįstai išmokėtos lėšos, kurias reikia grąžinti į biudžetą – tai sudaro apie 700 eurų.
Be to, TPNC sumokėjo už neatliktus informacinės sistemos tobulinimo darbus, netiksliai formuoja poreikius, kiek ir kokių techninės pagalbos priemonių reikia neįgaliesiems, o, vietoje to, kad sudarytų sąlygas gyventojams konsultuotis telefonu nemokamai, įsivedė trumpąjį telefono numerį, kurio viena minutė skambinančiajam kainuoja 9 centus. Apie tai 15min jau rašė.
Įstaigoje taip pat nesilaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo – neviešinamos arba nevisa apimtimi viešinamos sudarytos sutartys, tik iš dalies paisoma kibernetinio saugumo ir informacinės sistemos saugos reikalavimų.
Pinigai nenumatyti, bet išleisti stogui
2019 metų birželį TPNC kreipėsi į SADM prašydamas skirti papildomų lėšų sumokėti už jau įvykdytus stogo remonto darbus. Rašte buvo nurodoma, kad susidarė skola tiekėjui.
Pagal turimus duomenis, stogo remonto darbų pirkimo paslaugos pradėtos 2018 metų pabaigoje, todėl lėšos kitiems metams turėjo būti suplanuotos taip, kad jų pakaktų apmokėti už darbus.
Sutartis su tiekėju sudaryta 2019 m. sausį, sutarties vertė – 76 tūkst. eurų. Faktiškai stogo remontas buvo baigtas birželį, remonto darbų vertė atitiko sutartį, bet TPNC pinigų šiam tikslui neturėjo ir kreipėsi į SADM.
Paprašyta paaiškinti, kaip susiklostė tokia situacija, kad neturint lėšų planuojami remonto darbai ir sudaroma sutartis su tiekėju, TPNC direktorė ignoravo SADM prašymus ir pakartojo informaciją apie lėšų poreikį.
SADM nesutiko skirti papildomų lėšų ir rekomendavo TPNC apmokėti stogo remonto darbus iš įstaigos lėšų. Tuomet TPNC paprašė leidimo perskirstyti programų lėšas įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas informavo ketinantis pasitelkti antstolius, ir siekiant išvengti didesnių nuostolių valstybės biudžetui, TPNC buvo duotas leidimas perskirstyti lėšas įstaigos viduje.
Tačiau SADM suburta komisija konstatavo, kad įstaigos vadovė nusižengė teisės aktams, nes prisiėmė finansinius įsipareigojimus neturėdama tam skirtų lėšų. Be to, TPNC stogo remonto darbus vykdė nesudaręs kalendorinio darbų atlikimo grafiko.
Įstaigos vadovė nusižengė teisės aktams, nes prisiėmė finansinius įsipareigojimus neturėdama tam skirtų lėšų.
Už komandiruotes atsiskaitė dosniau nei leidžia Darbo kodeksas
TPNC buvo dosniau sumokėta vadovaujančias pareigas einantiems skyrių vedėjams už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dieną, nors Darbo kodeksas nustato, kad vadovaujančias pareigas einantiems asmenims neturėtų būti mokama dvigubai ar pusantro karto daugiau, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Kadangi darbo sutartyse nebuvo susitarta kitaip, konstatuota, kad valstybės biudžeto lėšos buvo išmokėtos nepagrįstai. Išmokėta ir grąžintina suma sudaro apie 450 eurų.
Panaši situacija susidarė dėl darbuotojų komandiruočių: už kelionę į komandiruotę ir iš jos poilsio dieną buvo sumokėta dvigubu tarifu, nors turėjo būti mokama kaip už įprastą darbo laiką ir suteikiamas tos pačios trukmės poilsis. Permokėta suma siekia apie 250 eurų.
TPNC įpareigotas lėšas grąžinti iki šių metų gruodžio mėnesio pabaigos.
Netiksliai planuoja, kiek ir kokių priemonių reikia neįgaliesiems
Komisija taip pat konstatavo, kad TPNC netiksliai planuoja įvairių techninės pagalbos priemonių poreikį, todėl neįgalieji nėra laiku aprūpinami jiems reikiamomis priemonėmis.
Planuodamas techninės pagalbos priemonių neįgaliesiems poreikį, TPNC naudoja Techninės pagalbos priemonių apskaitos informacinę sistemą, į kurią patenka duomenys apie žmonių prašymus, įvairias išduotas ar grąžintas priemones, kurių reikia judėjimo, klausos, regos ar bet kurią kitą negalią turintiems gyventojams. Duomenis į sistemą suveda savivaldybių darbuotojai ir TPNC padalinių darbuotojai. Pagal šią informaciją sprendžiama, kiek kokių priemonių reikia įsigyti visos Lietuvos mastu.
Tačiau TPNC apskaičiuodamas poreikį šiems metams, vertino ne 2018 metų duomenis, o 2017-ųjų, be to, daug ką daro rankiniu būdu, todėl išauga klaidų tikimybė.
Tai lemia, kad neįgalieji nėra laiku aprūpinami jiems reikalingomis priemonėmis. Pavyzdžiui, mechaninėmis Brailio rašomosiomis mašinėlėmis asmuo turi būti aprūpintas prašymo pateikimo dieną, o diktofonais – per 10 darbo dienų, tačiau dėl netinkamo planavimo žmonės su negalia yra verčiami laukti.
Sumokėjo už neatliktus darbus
Vidaus audito metu išaiškėjo ir faktas, kad TPNC sumokėjo paslaugas teikusiai įmonei už Techninės pagalbos priemonių apskaitos informacinės sistemos vystymo darbus, nors ne visi darbai buvo atlikti.
TPNC pirko šios sistemos priežiūros, administravimo, konsultavimo ir vystymo paslaugas. Šios paslaugos iš viso kainavo apie 36,7 tūkst. eurų, tačiau auditoriai nustatė, kad ne visi darbai buvo atlikti. Pavyzdžiui, nebuvo užtikrintas mokamų kompensacijų eksportas SEPA formatu tiesiai į banko savitarną suformuojant mokėjimo pavedimą, nebuvo sukurtos sąlygos automatiškai ištrinti besidubliuojančius gyventojų prašymus sistemoje.
Komisijos nuomone, valstybei padaryta 3267 eurų žala. Likusios žalos dalies neįmanoma nustatyti, nes priimant darbus buvo mokama už 500 darbo valandų, neišskiriant kiekvienam darbui atlikto laiko, dėl šios priežasties neužtikrintas darbų atlikimo atsekamumas.
Konsultuoja mokamu trumpuoju numeriu, nemokamo – nėra
Komisijos išvadose bei vidaus audito ataskaitoje konstatuota, kad TPNC nederindamas su SADM įsivedė gyventojų konsultacijoms skirtą trumpąjį telefono numerį 19989.
Konstatuota, kad TPNC nederindamas su SADM įsivedė gyventojų konsultacijoms skirtą trumpąjį telefono numerį 19989.
Konsultacijos trumpuoju telefono numeriu gyventojams kainuoja po 9 euro centus už minutę pagal operatoriaus nustatytus įkainius, nors turėtų būti nemokamos. Įvedus penkiaženklį numerį mėnesinis mokestis padidėjo dvigubai – nuo 159,5 iki 298,5 eurų.
Komisija rekomendavo šalia trumpojo telefono numerio visur nurodyti alternatyvų ilgąjį numerį, kuriuo būtų galima prisiskambinti iš užsienio ir kuriuo skambinant būtų taikomas tarifas, numatytas vartotojų turimame plane, kai skambinama į kitą tinklą. Taip pat pasiūlyta ieškoti galimybės konsultacijas teikti nemokamu numeriu.
