Pastarosiomis savaitėmis pasaulio akcijų rinkas sukrėtė nerimas, jog centriniai bankai pradės griežtinti savo laisvas pinigų politikas, siekdami sutramdyti ekonomikos atsigavimo paskatintą infliacijos augimą.
Visgi Europos Centrinis Bankas, JAV Federalinio rezervo sistema ir Anglijos bankas tvirtina, kad kol kas nėra reikalo didinti palūkanų normų.
Nepaisant to, Islandija ėmėsi šio žingsnio ir padidino palūkanų normą nuo 0,75 iki 1 procento.
„Perspektyvos pagerėjo nuo paskutinės banko prognozės, daugiausia dėl stipresnio vidaus paklausos atsigavimo požymių“, – sakoma Islandijos centrinio banko pranešime.
Bankas pridūrė, jog infliacija yra didesnė ir patvaresnė nei buvo prognozuota anksčiau – balandį ji siekė 4,6 procento.
„Panašu, kad infliacijos spaudimas yra plačiai paplitęs, nes bazinė infliacija iš esmės yra panaši į bendrąją infliaciją“, – sakoma pareiškime.
Pandemijos sukelti sutrikimai padidino prekių gamybos ir platinimo išlaidas visame pasaulyje, o naftos ir žaliavų kainos išaugo, pabrėžė bankas, pridurdamas, kad padidėjimas gali būti laikinas.
