Lietuvos Vyriausybė pradėjo ruoštis blogiausiam scenarijui: jei Jungtinė Karalystė (JK) iš Europos Sąjungos (ES) pasitrauks be jokio susitarimo, gali tekti skubiai keisti kai kuriuos įstatymus. Pavyzdžiui, pakoreguoti įgyto profesinio kvalifikacijos pripažinimo sistemą Lietuvoje.
Jeigu JK taps trečiąja šalimi, bus sunkiau pripažįstami medikų, vaistininkų, architektų ir kitų griežčiau reglamentuojamų profesijų diplomai. Nelabai aišku, kaip keisis studijų kaina, ar bus galima taip pat lengvai pasiskolinti mokslams.
Universitetuose sumažėjo studentų
Po referendumo dėl JK ateities ES į JK atvykstančių studentų skaičius iš ES sumažėjo 2 proc., rodo paraiškų priėmimo į universitetus sistemos UCAS duomenys.
Po „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje įgyti diplomai bus pripažįstami ne automatiškai, kaip dabar, o kaip trečiojoje šalyje įgyta kvalifikacija, – sakė V.Sinkevičius.
„American English School“ (AMES) generalinė direktorė Eglė Kesylienė 15min sakė, kad ankščiau apie 60-70 proc. lietuvių moksleivių, gimnazistų norėdavo vykti mokytis būtent į JK, tačiau po įvykusio „Brexit“ referendumo šis skaičius sumažėjo iki 49 proc.
Esą vis daugiau būsimų studentų žvalgosi į kitas šalis kaip JAV, Daniją, Olandiją, Vokietiją, Prancūziją.
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje studijuoja apie 5 tūkst. Lietuvos piliečių. Nors nėra aišku, kiek jų per metus išvyksta studijuoti būtent į JK, žinoma, kad bendrai kasmet į užsienį išvyksta apie 12 tūkst. žmonių iš Lietuvos.
Šiais metais mokytis į JK tikisi išvykti Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokinys, abiturientas Kornelijus Ručinskas. 15min jis pasakojo, kodėl pasirinko būtent šią šalį.
„Galbūt dėl anglų kalbos. Pavyzdžiui, Danijoje mokslas nemokamas, bet be kalbos niekur neįsidarbinsi. Jungtinė Karalystė atrodė paprasčiausia ir geriausia, todėl kitų variantų nesvarsčiau“, – sakė jis.
Vaikinas planuoja studijuoti garso inžineriją (angl. audio engineering), o paraiškas išsiuntė į 5 skirtingus JK universitetus. Nors tikslių studijų kainų jis neįvardijo, užtikrino, kad ims studento paskolą, kuri padengs visą reikiamą sumą.
Nesibaiminu, nes žinau, kad dar spėjau į laimingą traukinį, – teigė abiturientas.
Paklaustas, kokią įtaką „Brexit“ galėtų padaryti jo studijoms, šis tikino, kad tikrai nieko blogo.
„Del „Brexit“ nesibaiminu, nes žinau, kad dar spėjau į laimingą traukinį, o kaip bus kitiems, pasakyti negaliu“, – šypsojosi abiturientas.
Ar spėjo į laimingą traukinį?
„AMES“ generalinės direktorės teigimu, šiais metais stojantiems į JK universitetus galioja esamos sąlygos.
„Tiems, kurie JK jau studijuoja, ir tiems, kurie studijuos nuo šių metų rugsėjo, galioja esamos sąlygos. Šiai dienai yra patvirtinta, kad visi stojantys 2019 m. į JK universitetus, išskyrus Škotiją, turės galimybę gauti studijų paskolą – tvarka išliks tokia pati, kokia ir yra iki šiol. Dėl kitų metų – kol kas neaišku, laukiame“, – kalbėjo ji.
E.Kyselienė aiškino, kas pasikeistų, jei „Brexit“ įvyktų be susitarimo.
„Pagrindinis klausimas yra mokslų kaina ir jos finansavimas. Nors patys JK universitetai sako, kad, jeigu vis dėlto „Brexit“ įvyks, ES piliečiams studijų kaina liks tokia, kokia yra dabar. Šiandien lietuviai, kaip ir britai, Anglijoje už bakalauro studijas vidutiniškai moka 9250 svarų, magistro studijos kainuoja daugiau. (...) Jei JK nebebus ES, turbūt toks finansavimas – paskolos pasiėmimas – taps nebeįmanomu dalyku. Bet ar taip tikrai bus, atsakyti kol kas niekas negali“, – kalbėjo E.Kesylienė.
Jei JK nebebus ES, turbūt toks finansavimas – paskolos pasiėmimas – taps nebeįmanomu dalyku, – sakė „AMES“ direktorė.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius ramino, kad abejonių dėl studijuojančių Jungtinėje Karalystėje profesinių kvalifikacijų nepripažinimo valstybėse narėse neturėtų būti, vis tik pokyčių bus.
„Asmenys, kurie dabar studijuoja Jungtinėje Karalystėje, jų profesinės kvalifikacijos bus pripažintos valstybėse narėse pagal nacionalinius teisės aktus. Keisis tik vienas niuansas, kad po „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje įgyti diplomai bus pripažįstami ne automatiškai, kaip būdavo iki šiol, o kaip trečiojoje šalyje įgyta kvalifikacija – pagal trečiųjų šalių piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisykles. Taigi esminių pasikeitimų Jungtinėje Karalystėje mokslus baigę ir į Lietuvą grįžtantys mūsų piliečiai neturėtų pajusti“, – 15min sakė jis.
Diplomai bus pripažinti?
Jei „Brexit“ įvyks be susitarimo ir JK taps trečiąja šalimi – Lietuvos Vyriausybė peržiūrės bei koreguos teisės aktus. Pavyzdžiui, dėmesys bus skirtas profesinių kvalifikacijų pripažinimui.
Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus patarėja Birutė Kindurienė ramina, kad visi iki „Brexit“ JK įgiję diplomus, jų nepraras ir, žinoma, jie toliau galios.
Tačiau pokyčių vis tiek neišvengsime. Šiuo metu galiojančiame Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme išskirtos 7 profesijos (medicinos gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, gydytojai odontologai, veterinarijos gydytojai, vaistininkai, akušeriai ir architektai), kurių rengimas visoje ES yra vienodas. Nors šių studijų programų direktyvos yra griežtesnės ir turi atitikti būtiniausias rengimo taisykles, diplomų pripažinimas visoje ES yra šiek tiek lengvesnis.
Tačiau, jeigu JK taps trečiąja šalimi, JK universitetai iš šio sąrašo bus išbraukti. B.Kindurienė ragina nepanikuoti.
„Bet tai nereiškia, kad gydytojų, vaistininkų ar architektų JK įgytų kvalifikacijų diplomai nebus pripažįstami Lietuvoje. Jie bus pripažįstami tik pagal kitą direktyvą – pagal nacionalinę tvarką“, – tikino ji.
Specialistė aiškino, kad likusių profesijų (Lietuvoje yra reglamentuotos 37), pavyzdžiui, mokytojų, socialinių darbuotojų, JK įgyta kvalifikacija lygiai taip pat bus pripažįstama pagal nacionalinę tvarką.
Reiškia, kad JK, kaip ir, pavyzdžiui, JAV, Rusijoje, Ukrainoje įgytos profesijos kvalifikacijos pripažinimo procedūra vyks pagal trečiosioms šalims taikomą direktyvą. Kuomet kiekvieno asmens atvejis bus nagrinėjamas individualiai, o ar jo kvalifikaciją pripažinti Lietuvoje, spręs Profesinės kvalifikacijos vertinimo komisija.
Esant ženkliems studijų programos neatitikimams tarp Lietuvos ir trečiosios šalies, komisija gali skirti kompensacinę priemonę – laikyti profesinio tinkamumo testą arba skirti profesinės adaptacijos laikotarpį.