Vakar JAV prezidentas D.Trumpas paskelbė apie įvedamus importo muitų tarifus daugeliui šalių, pavyzdžiui, Kinijai – 34 proc., Šveicarijai – 31 proc., Japonijai – 24 proc., ES – 20 proc., Jungtinei Karalystei – 10 proc., kurie įsigalios po savaitės.
Specifinių muitų negavusioms šalims bus taikomas bendras 10 proc. tarifas, įsigaliosiantis jau šį šeštadienį. Rinkos į šią naujieną sureagavo akimirksniu – krinta pasaulio biržų indeksai ir žaliavų, išskyrus auksą, kainos.
-
D.Trumpas paskelbė naujus tarifus: kokie jie bus?
-
D.Trumpas paskelbė apie naujus JAV muitus: ekonomistai įvertino, kuriuos Lietuvos sektorius palies labiausiai
-
„Muitai yra pašaras ekonomikos nuosmukiui“: ekspertai prognozuoja pasaulinę recesiją
-
Linas Kojala įvertino D.Trumpo logiką dėl muitų: „Viskas paprasčiau“
JAV „Dow Jones“ akcijų indeksas šiandienos prekybos sesijos atidarymo metu smigo 3,1 proc., „S&P 500“ – sumenko 3,6 proc. iki mažiausio lygio nuo 2024 m. „Nasdaq“ indeksas, apimantis daug pagrindinių pasaulinių technologijų kompanijų akcijas, smuko 4,6 proc., skelbia CNN.
Kai kurių žinomiausių JAV bendrovių nuo „Apple“ ir „Nvidia“, „Nike“ ir „General Motors“ akcijos buvo išparduotos baiminantis, kad naujos prekybos kliūtys praris jų pelną ir padidins kainas iki tokio lygio, kuris sumažins jų produktų paklausą, teigia „The Wall Street Journal“.
Suprasti akimirksniu
- Muitai bus taikomi daugiau kaip 180 pasaulio šalių ir teritorijų;
- Įvedamas visuotinis 10 proc. muitas visoms į JAV importuojamoms prekėms;
- Kelioms dešimtims šalių įvedami papildomi „abipusiai muitai“, kuriais nustatomi didesni tarifai toms šalims, kurios, D.Trumpo teigimu, neva „apgavo“ Ameriką. Tokie didesni importo muitai, kai kuriais atvejais siekiantys 40-50 proc., bus taikomi per pusšimtį šalių, tarp jų ir kai kurioms didžiausioms JAV prekybos partnerėms (pvz., ES šalims – 20 proc.).
- Visuotinis pagrindinis 10 proc. muitas įsigalios balandžio 5 d., o „abipusiai“ muitai – nuo balandžio 9 d.
- Rusija ir Baltarusija, taip pat Iranas ir KLDR nėra įtrauktos į D. Trumpo sąrašą, todėl JAV jiems naujų muitų netaikys. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas paaiškino tuo, kad produktai iš Rusijos ir Baltarusijos nėra tiekiami JAV rinkai, esą šioms šalims jau buvo taikomos sankcijos, kurios „užkerta kelią bet kokiai reikšmingai prekybai“.
- D. Trumpas nenustatė naujų papildomų abipusių muitų toms šalims, kurioms jau anksčiau buvo nustatęs padidintus muitus, tarp jų Meksikai ir Kanadai. JAV anksčiau buvo nustačiusios 25 proc. muitą prekėms iš Meksikos ir Kanados ir 10 proc. muitą iš Kanados importuojamiems energijos produktams.
- JAV taip pat nustatė 25 proc. muitą visiems užsienietiškiems automobiliams – šis sprendimas įsigaliojo balandžio 3 d. vidurnaktį JAV laiku.
Prognozuoja žaliavų paklausos smukimą
Ketvirtadienio rytą Saulius Nakutis, SEB Kapitalo rinkų skyriaus vadovas, apžvelgė, jog Azijos prekybos sesijoje ketvirtadienį net 3,3 proc. krinta Japonijos „NIKKEI 225“ indeksas, Kinijos indeksai fiksuoja 1-2 proc. mažėjimą.
Po D.Trumpo pranešimo visos Azijos rinkos smarkiai krito, Europos akcijų rinkoje taip pat pasirodė mažėjimo tendencijos: „Vokietijos Dax“ indeksas sumenko 1,9 proc., o Prancūzijos „Cac 40“ – 2,6 proc.
Europos akcijų indeksai „STOXX 50“ ir „STOXX 600“ ketvirtadienio prekybos pradžioje krito daugiau nei 2 proc., Londono biržos indeksas – daugiau nei procentu, pranešė BNS.
Jungtinės Karalystės akcijų indeksas „FTSE 100“ nukrito 1,5 proc., o kitose Europos rinkose akcijų indeksai taip pat mažėjo, o tai pakartojo anksčiau Azijoje matytus kritimus.
Nuostoliai – dideli, o stiprausius patyrė didžiosios kompanijos ir bankai. „Siemens“, „Airbus“, „Essilor“, „Schneider Electric“, „BNP Paribas“, „UniCredit“, „Intesa Sanpaolo“ akcijos nuvertėjo daugiau kaip 3 procentais. „ASML Holding“ akcijų vertė smuko beveik 3 proc., o LVMH – daugiau kaip 2 proc., nurodo „Trading Economics“.
Aukso kaina kilo
Nors akcijos krito, aukso, kuris neramumų metu vertinamas kaip saugesnis turtas, kaina pasiekė rekordines aukštumas.
Aukso kaina ketvirtadienį vienu metu pasiekė rekordines aukštumas – 3167,57 JAV dolerių už unciją, o vėliau nukrito iki 3 090 JAV dolerių.
Doleris taip pat susilpnėjo daugelio kitų valiutų atžvilgiu.
„Brent“ naftos kaina šiandien buvo smukusi 5.8 proc. iki 70,61 JAV dolerio už barelį.
Davidas Morrisonas, „Trade Nation“ vyriausiasis rinkos analitikas, naftos kainos kritimą aiškino rinkų baime, kokį poveikį muitų tarifų įvedimas turės pasaulio ekonomikai.
Kai kurioms prekių grupėms, pavyzdžiui, variui, medienai, vaistams ir puslaidininkiams, medienai, kol kas bus taikomos muitų išimtys.
„Adidas“, „Puma“ akcijos jau patyrė nuosmukį
Pasak UBS analitikų, bendrovės negalės visiškai kompensuoti muitų, nes vien tik Vietnamui taikomų muitų poveikiui kompensuoti reikėtų 10-12 proc. padidinti kainas.
Per pastaruosius kelerius metus avalynės bendrovės ir mažmenininkai diversifikavo savo tiekimo grandinę, dėl didėjančios politinės įtampos tarp Vašingtono ir Pekino atsisakydami Kinijos ir daugiau importuodami iš tokių šalių kaip Vietnamas, Tailandas ir Indija.
„Kadangi kituose pagrindiniuose Azijos tiekimo centruose siūlomi papildomi muitai, gamybos perkėlimo scenarijus dabar atrodo kur kas mažiau perspektyvus, o tai susiaurina prekių ženklams prieinamų veiksmingų klimato kaitos švelninimo svertų rinkinį“, – pridūrė UBS analitikai.
Pasak investicijų kompanijos „Jefferies“, 2024 m. JAV iš Vietnamo importavo tekstilės gaminių ir drabužių už daugiau nei 15 mlrd. JAV dolerių, o tai sudaro apie 10 proc. viso Vietnamo eksporto į JAV.
2024 finansiniais metais „Nike“ Vietname pagamino pusę savo batų ir apie 30 proc. drabužių, o „Adidas“ pernai Azijos šalyje pagamino 39 proc. batų ir 18 proc. drabužių.
„Nike“ akcijos išankstinėje rinkoje atpigo apie 8 proc., o „Adidas“ – 9 proc. iki beveik vienerių metų žemiausio lygio. „Puma“ akcijos atpigo 8,5 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2016 m. lapkričio mėn.
Indonezija ir Kambodža taip pat yra pagrindiniai „Adidas“ gamybos centrai, kuriuose 2024 m. bus pagaminama atitinkamai 32 proc. avalynės ir 23 proc. drabužių.
Prakalbo apie galimą daugiametį nuosmukį
Agentūros „Fitch Ratings“ JAV ekonomikos tyrimų skyriaus vadovas Olu Sonola BBC sakė, kad JAV tarifų norma visam importui dabar yra maždaug 10 kartų didesnė nei pernai, t. y. apie 22 proc. Tokio dydžio mokesčių šalyje nebuvo daugiau kaip 100 metų.
„Tai keičia ne tik JAV, bet ir pasaulio ekonomiką“, – pastebėjo O.Sonola.
„Daugelis šalių tikriausiai pateks į recesiją. Daugumą prognozių galite išmesti, jei šis tarifas galios ilgesnį laiką“, – pridūrė jis.
2023 m. „Fitch“ sumažino JAV kredito reitingą.
Agentūra „Moody's Analytics“ perspėjo, kad JAV netrukus gali pakrypti į recesiją, taip pat teigė, kad dėl didėjančio biudžeto deficito ir brangstančios skolos šalies finansai gali patirti daugiametį nuosmukį.
Jos vyriausiasis ekonomistas Markas Zandi ketvirtadienį agentūrai AFP sakė, kad prekybos karas, kilęs dėl D.Trumpo muitų, pakenktų JAV ekonomikai.
„Jei šis prekybos karas tęsis iki rugsėjo 1 d., JAV ekonomika šiais metais tikriausiai patirs recesiją“, – sakė jis.
JAV nuo vakar, balandžio 2 d. jau taiko 25 proc. muito tarifą į valstijas importuojamiems automobiliams.
