Slovėnijos ekonomika šiemet trauksis. Visai euro zonai prognozuojamas 2,3 proc. susitraukimas, Slovėnijai – 1,4 proc. Praėjusių metų pabaigoje prognozes skelbusi Europos Komisija įspėjo, kad Slovėnijai gali prireikti tarptautinės paramos.
Slovėnijos Ekonominių tyrimų įstaigos vyresnioji mokslo darbuotoja Tanja Štumberger 15min.lt aiškino, kad Slovėnijai nepalanki situacija susiklostė šalyse, kurios yra jos pagrindinės užsienio prekybos partnerės.
T.Štumberger nuotr./Slovėnija |
Pagrindinė Slovėnijos užsienio prekybos partnerė yra Vokietija, visgi labai svarbi ir į recesiją grimztanti Italija. Eksportas į Italiją sudaro 12 proc. viso eksporto (Vokietija – 20 proc.), importas – 17 proc. (Vokietija – 18 proc.). Kitos svarbios Slovėnijos partnerės – Prancūzija, Austrija, Kroatija, Kinija.
„Šiemet pagrindinėse Slovėnijos užsienio prekybos partnerėse situacija išliks sudėtinga. Sunku bus pasiekti ir finansavimo šaltinius. Vartojimas kris 3,6 proc., žmonių pajamos mažės 2,4 proc. Pajamos trauksis dėl mažesnių kompensacijų darbuotojams. Mažės ir investicijos – didžiausio kryčio laukiama statybų sektoriuje“, – sakė T.Štumberger.
Blogi bankai
Kaip rašo „Bloomberg“, nacionaliniai Slovėnijos bankai tokie kaip „Nova Ljubljanska Banka“ investuotojams kelia nerimą. Baiminamasi, kad Slovėnijai gali prireikti paskolos finansų sektoriui stiprinti.
Ministras pirmininkas Janezas Janša nori įkurti blogą banką, kuris imtų neveiksnias paskolas iš skolintojų už 4 mlrd. eurų vertės vertybinius popierius su valstybės garantija.
Pernai liepą „Nova Ljublanska“ kapitalas buvo pastiprintas 381 mln. eurų. Finansų ministro teigimu, trims pagrindiniams šalies skolintojams reikėtų apie milijardo eurų kapitalui stiprinti.
T.Štumberger nuotr./Slovėnija |
Kaltas euras?
T.Stumberger teigimu, slovėnai apskritai eurą vertina teigiamai. Skepsiu yra palydima Europos centrinio banko (ECB) monetarinė politika, ypač užsispyrimas gelbėti Graikiją.
„Žmonės žino, kad euras tikrai nėra pagrindinė krizės priežastis. Didžioji problema yra valstybių skolos“, – aiškino T.Štumberger.
Pernai 15min.lt kalbintas Slovakijos Ekonomikos ir socialinių mokslų instituto direktorius dr. Richardas Durana euro atžvilgiu buvo skeptiškenis. Jo teigimu, bent jau Slovakijoje po euro įvedimo viskas krypo į blogąją pusę.
„Aš asmeniškai manau, kad mūsų politikai paskubėjo. Daugybė politikų sako, kad euras yra teigiamas veiksnys Slovakijos ekonomikai ir saugo mus nuo ekonomikos krizės. Tačiau tai nėra visiškai tiesa. Jei pasižiūri į dešimties metų obligacijų pajamingumą, Slovakija, palyginti su kaimyne Čekija, kurios ekonomika labai panaši, bet neturi euro, skolinasi pigiau. Taigi argumentas, kad mums paskolos yra pigesnės, yra neteisingas, – tuomet sakė ekonomistas. – Mes, pavyzdžiui, atsisakėme Graikijai suteikti dvišales paskolas. Bet yra visi Europos mechanizmai, tokie kaip Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), Europos stabilumo mechanizmas (ESM) ir kiti, kuriems Slovakijos mokesčių mokėtojai turi mokėti įmokas. Mūsų institutas paskaičiavo, kad kiekvienam mūsų piliečiui šių mechanizmų išlaikymas kainuos 1870 eurų. Jau dabar kiekvienam Slovakijos piliečiui tai kainavo po 350 eurų.“
Kaip gyvena slovėnai?
Kartu su ekonomika žemyn krenta ir gyvenimo lygis. Šiemet mažės gyventojų pajamos, taigi mažės ir vartojimas.
Be to, šalyje, turinčioje apie 2 mln. žmonių, išlieka aukštas nedarbas – 12,4 proc. darbingo amžiaus žmonių darbo neturi.
Kaip ir Lietuvoje, Slovėnijoje daug žmonių darbo neturi ilgą laiką.
„Tą lemia darbo rinkos nelankstumas ir dosni nedarbo išmokų sistema“, – sakė T.Štumberger.
T.Štumberger nuotr./Slovėnija |
Statistika rodo, kad iš Slovėnijos gyventojai kartais emigruoja šeimomis. 2011 metais per 12 tūkst. žmonių paliko šalį, kas vienuoliktas emigrantas buvo jaunesnis nei 15 metų. Statistika taip pat rodo, kad maždaug pusė darbingo amžiaus emigrantų prieš emigruodami Slovėnijoje turėjo darbą.
Kaip ir Lietuvoje, Slovėnijoje išėjus į pensiją gyvenimo kokybė suprastėja. Vidutinė slovėno pensija siekia 570 eurų per mėnesį, kai vidutinė mėnesinė alga į rankas siekia 1035 eurus.