Jo nuomone, dėl žemos išliekančios infliacijos FED turėtų sprendimą kelti palūkanų normą ne atidėti, o tiesiog jį įgyvendinti palaipsniui. S.Fisheris priminė, kad pinigų politikos sprendimai realiąją ekonomiką paveikia tik praėjus reikšmingam laiko tarpui, todėl pinigų politikos griežtinimas turėtų prasidėti anksčiau, negu infliacija pasieks (tikslinį) 2 proc. lygį.
Tarptautiniu mastu vykstantiems pokyčiams FED vadovas didelio dėmesio neskyrė, akcentuodamas, kad JAV centrinis bankas sprendimus priima remdamasis pirmiausia vietos makroekonomine informacija.
Tai, kad S.Fisheris priminė apie kiekvieną penktadienį skelbiamą naują JAV darbo rinkos informaciją, rodo, jog sprendimas kelti palūkanų normą jau rugsėjo mėnesį vis dar yra svarstomas. „Bloomberg“ agentūros apskaičiuojama tokio sprendimo tikimybė kilstelėjo iki 38 procentų.
Pirmadienio rytą neigiamos ateities sandorių vertės žada, kad penktadienį nežymiai kilstelėję pagrindiniai JAV ir Europos akcijų indeksai (S&P 500 +0,06 proc., EURO STOXX +0,18 proc.) pirmadienį pasuks žemyn.
Išpardavimas tęsiasi ir Kinijos akcijų rinkoje (09:25 Lietuvos laiku SHANGHAI COMPOSITE -1,37 proc.), mat abejojama, ar vyriausybės intervencinės priemonės duos vaisių.
Pirmadienio rytą paskelbta, kad Japonijos (NIKKEI 225 -1,28 proc.) pramonės produkcijos mastas liepą sumažėjo 0,6 proc. (laukta +0,1 proc.), o palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai ūgtelėjo tik 0,2 proc. (laukta +0,8 proc.).
Akcijų rinkose išliekant dideliam kintamumui, euras ir Japonijos jena nepaleidžia „saugios užuovėjos“ investicijų pozicijos (EUR/USD +0,44 proc. – iki 1,1235 JAV dolerio už eurą; USD/JPY -0,48 proc. – iki 121,13 Japonijos jenos už JAV dolerį).
Pirmadienį ekonominių rodiklių kalendoriuje – informacija apie vartojimo kainų pokyčius euro zonoje. Prognozuojama, kad metinė infliacija regione rugpjūtį vėl žengtelėjo atgal (0,1 proc., nors liepą 0,2 proc.). Primename, kad Europos centrinis bankas (ECB) birželį prognozavo, jog vartojimo kainų infliacija euro zonoje šiemet sieks 0,3 procento. ECB Valdančioji taryba į posėdį dėl pinigų politikos klausimų renkasi jau šį ketvirtadienį, rugsėjo 3 dieną.
Baltijos šalių biržose indeksų reikšmės kito skirtingomis kryptimis (OMXV +0,43 proc., OMXT -0,36 proc., OMXBB -0,10 procento). Prekybos metu „Panevėžio statybos trestas“ (0,00 proc.) paskelbė pusės metų ir antrojo ketvirčio veiklos rezultatą, tačiau šis įtakos kainai neturėjo. Antrąjį ketvirtį grupė gavo 38,6 mln. eurų pajamų, arba 70 proc. daugiau, tačiau buvo patirtas 1 mln. eurų grynasis nuostolis. Vis dėlto per 6 mėnesių laikotarpį bendrovė uždirbo 2,1 mln. eurų grynojo pelno. Pasibaigus prekybai rezultatą taip pat paskelbė „Amber Grid“. Bendrovės pajamos antrąjį ketvirtį išaugo 6,6 proc. – iki 11 mln. eurų, o grynasis pelnas padidėjo 5,4 karto – iki 2,3 mln. eurų. Bendrovės pelningumą didžiąja dalimi nulėmė praėjusiais metais perkainotas ilgalaikis materialus turtas, smarkiai sumažinęs nusidėvėjimo sąnaudas. Šįryt veiklos rezultatą paskelbė Latvijos farmacininkė „Grindeks“ (0! ,00 proc.). Pirmąjį pusmetį bendrovės pajamos išaugo 7,6 proc. – iki 43,8 mln. eurų, o grynasis pelnas buvo 3,5 mln. eurų, arba 18 proc. didesnis nei pernai. Šiandien paskutinė diena, kada bendrovės privalo paskelbti pirmojo pusmečio veiklos rezultatą, todėl tikėtina, kad investuotojai didesnį dėmesį skirs fundamentaliems įmonių rodikliams, o ne pokyčiams pasaulio akcijų rinkose
