Vieno recepto, kaip pasielgti geriausiai, pasak VDU docentės Astos Gaigalienės, čia nėra.
„Kaip ir visur asmeniniuose finansuose, to vieno recepto ieškojimas yra galbūt ir nelogiškas. Todėl kad sprendimas labai priklauso nuo žmogaus aplinkos, ateities planų, galimybės uždirbti, taupyti, finansinio raštingumo žinių“, – LRT RADIJUI aiškino Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Finansų katedros docentė A.Gaigalienė.
Tačiau ką ji galėjo pasakyti tvirtai – visada geriau kaupti negu nekaupti ir viską išleisti šiandien: „Lietuvių taupymo norma šiaip yra labai maža ir kiekvieną mėnesį priimamas sprendimas taupyti tikrai yra sunkus daugumai jų. Kita vertus, labai svarbu, su kuo tu alternatyvą kaupti lygini: jeigu lygini kaupti ar išleisti, vienareikšmiškai – tik kaupti.“
Pasak jos, jeigu žmogus nusprendžia, kad kaupti verta, jam reikia įvertinti alternatyvas, kur jam tai daryti labiau apsimoka, kiek jis yra finansiškai išprusęs, kiek gali investuoti pats, kiek jam reikia fondų ar antrosios pakopos pagalbos.
Dalyvaujantiems kaupime nuo atlyginimo bus nurašomi 3 procentai (prieš mokesčius), kurie bus kaupiami pensijų fonde. Jei dalyvis pats nepasirinks fondo, jis jam bus parinktas. Valstybė už dalyvavimą į fondus kas mėnesį perves 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kuris buvo prieš dvejus metus, priedą.
Nors į kaupimą automatiškai bus įtraukiami tik žmonės iki 40 metų, jeigu atsidėti pinigų ateičiai nepavyksta vyresniems, apie pensiją turėtų susimąstyti ir vyresni.
A.Gaigalienė priminė, kad pensinis amžius šiais laikais vis ilgėja ir laiko pensijos kaupimui galiausiai gali būti daugiau nei numatoma dabar.
„Kad ir kokioje amžiaus grupėje būtum, pirmiausia tau reikia pamąstyti ir pasiplanuoti“, – akcentavo ji.
Gyventojai, pasak VDU docentės, gali nuspręsti nekaupti, nes kritęs pasitikėjimas pensijų sistema. Taip pat atsisakyti kaupti gali mažesnes pajamas uždirbantieji, kuriems tų papildomų pinigų labai reikia dabar.
„Ta kategorija, kuriai disponuojamų pajamų labiau trūksta, ir kuri vertina šiandien išleistų pinigų vertę labiau negu jų buvimą ateityje, tikrai gali ir atkristi“, – kalbėjo ji.
Automatinis įtraukimas, pasak A.Gaigalienės, orientuotas į tuos žmones, kurie niekaip nerasdavo laiko apmąstyti ir nuspręsti, ar reikalingas jiems papildomas pensijos kaupimas.
„Žmonės anksčiau turėjo nuspręsti, ar kaupti, o dabar jie turi nuspręsti, ar nekaupti“, – LRT RADIJUI aiškino VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Finansų katedros docentė.
Preliminariais „Sodros“ duomenimis, dirbančių žmonių iki 40 metų, kurie iki šiol pensijos papildomai nekaupė ir kurie jau sausį į kaupimą bus įtraukiami privalomai, dabar yra kiek daugiau nei 130 tūkst.
„Nuo sausio 1 dienos šie žmonės bus pakviesti dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, jie bus įtraukti į sistemą, aišku, su teise atsisakyti, jeigu jie to daryti nepageidauja“, – LRT RADIJUI aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vadovė Inga Buškutė. Ji akcentavo, kad kiekvienas iš to 130 tūkst. bus apie įtraukimą informuojamas asmeniškai.
Parengė Ineta Nedveckė.
