Tai iš esmės reiškia vieną bet kurios iš normų sumažinimą kas tris prekybos sesijas.
„Iš esmės normos buvo mažinamos siekiant pabandyti paskatinti ekonomikos augimą ir paremti ūkius po finansų krizės“, – pareiškė CNBC „JP Morgan Asset Management“ pasaulio rinkų strategas Alexas Drydenas. Tačiau jis įspėja, kad priemonių, kuriomis gali pasinaudoti centriniai bankai, lieka vis mažiau.
„Pavyzdžiui, Japonijos centrinis bankas valdo daugiau kaip 45 proc. vyriausybės obligacijų rinkos ir daugiau kaip 65 proc. vidaus biržinių fondų rinkos. Be to, 90 proc. biržinių įmonių jis yra vienas iš dešimties didžiausių akcininkių. Šis centrinis bankas taip pat nustatė neigiamas palūkanų normas. Papildomų priemonių, kurių jis galėtų imtis, iš esmės nelabai yra“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu rinkos ir toliau bando pelnytis iš šio neapibrėžtumo ir spėlionių, ar pasaulio centriniai bankai ir toliau skirs ekonomikai vis daugiau pinigų, įgyvendindami obligacijų pirkimo programas, ar imtis įprastinių priemonių, pavyzdžiui, palūkanų normų mažinimo skolinimui skatinti.
„Šiandienos ekonomika labai primena vėžlį. Lėta ir stabili, bet stipri ir tvirta. Kai žlugo „Lehman Brothers“, neapibrėžtumas ir panika buvo pasiekę labai aukštus lygius, – pareiškė CNBC A. Drydenas. – Šiandien yra tam tikra rizika (daugiausia politinė), tačiau dabartinė padėtis toli gražu neprimena to, kas buvo 2008-aisiais.“
