Šiaulietis Milvydas po 15min straipsnio apie 34 milijonus eurų kainuojantį Darbo biržos įgyvendinamą projektą „Atrask save“, kurio dalyviai abejojo šių mokymų nauda, papasakojo redakcijai savo brolio Tomo istoriją. Tomas dalyvavo kitokiuose Darbo biržos mokymuose.
Dar 2015 metais Tomą Joniškio darbo birža pasiuntė mokytis medkirčio profesijos – pasirašė trišalę sutartį su viena įmone iš Radviliškio, kurios pavadinimo šiaulietis nenurodė.
Mokymasis truko tris mėnesius. Visą šį laiką Tomas gavo 200 eurų išmoką. Po to prasidėjo darbas.
Bendrovė algos nemokėjo, po pusantro mėnesio pasiūlė Tomui eiti lauk iš darbo. Sakė – tu juk per Darbo biržą dirbi, vis tiek pinigus atgausi. Mes darbo neturime.
Brolis pasirašė dokumentą, kad savo noru eina iš darbo. Tuomet ir prasidėjo nemalonumai. Darbo biržoje paaiškino, kad už sutarties nutraukimą teks grąžinti 1250 eurų, kurie buvo investuoti į Tomo mokymus.
Bendrovė taip apgavo jau ne vieną
Tomas suprato, kad jį apgavo. Kreipėsi į Darbo inspekciją. Netrukus sulaukė policijos pareigūno vizito. Šis tik paklausė – ar tai Tomo parašas?
Tyrimas baigtas – pats pasirašei, dabar susimokėk už mokymus.
Šis atsakė – taip. Tyrimas baigtas – pats pasirašei, dabar susimokėk už mokymus. Niekas teisybės daugiau neieškos.
Darbo inspekcijoje Tomas sužinojo, kad jį apgavusi bendrovė Darbo inspekcijos taikiklyje yra jau senokai.
Per keletą metų tokių apgautų kreipėsi jau septyni. Tik niekas nieko negali padaryti – parašas juk nesuklastotas.
Tomas numojo ranka – sugrąžino jau minėtus 1250 eurų ir emigravo į Vokietiją. Išsiregistravo iš Darbo biržos ir iš Lietuvos.
Šiuo metu sėkmingai dirba ir nė nemano daugiau turėti reikalų su Lietuvos institucijomis ar neaiškiomis įmonėmis, su kuriomis Darbo birža bendradarbiauja.
Darbo birža: tokių atvejų – nemažai
Šiaulių teritorinės darbo biržos vadovas Rimundas Domarkas teigia, kad buvęs klientas pats padarė klaidą – pasirašė.
„Jei jis būtų kreipęsis į Darbo inspekciją dar nepasirašęs, tuomet gal įmonė būtų pastatyta į vietą. Dabar tokius dalykus labai sunku įrodyti. Tenka grąžinti pinigus už mokymus. Tokių atvejų tikrai pasitaiko – ir nemažai“, – kalbėjo vadovas.
Jei darbdavys apgaudinėja – tai yra labai blogai. Bet parašas padėtas – pabandyk įrodyti kitaip.
Ar nejaučia Darbo birža bent jau moralinės atsakomybės už tokius atvejus? Juk paprastai biržos klientas būna kone varu varomas į mokymus – yra kvotos, kurias reikia įgyvendinti.
„Yra kvotos. Mes jas stengiamės įvykdyti. Nesiunčiame visų kur papuola. Atsižvelgiame į amžių, gebėjimus. Žmonės visada informuojami apie pasekmes. Jie po susipažinimu pasirašo dar prieš mokymus. Ar visi tai suvokia? Nedrįstu kategoriškai patvirtinti“, – teigė R.Domarkas.
Jis akcentavo, kad pagal sutartį darbdavys turi įsipareigojimą pusę metų laikyti žmogų darbe, o darbuotojas – dirbti: „Jei darbdavys apgaudinėja – tai yra labai blogai. Bet parašas padėtas – pabandyk įrodyti kitaip.“
Direktorius pasakė ir vieną gerą žinią – nuo liepos 1 dienos įsigalios įstatymo pataisa, kad nuo pinigų grąžinimo bus atleidžiami tie, kurie tokiu būdu profesiją įgyja pirmą kartą: „Tuomet tas vaizdelis nebebus va toks. Turėjo įsigalioti nuo sausio 1 dienos, tačiau buvo atidėtas.“
