Dar sunkiau objektyviai įvertinti informacijos srautą tiems, kurie jau ne vienerius metus gyvena ir dirba kitose Europos valstybėse. Tokius įspūdžius iš susitikimų su lietuvių bendruomenėmis parsivežė Užimtumo tarnybos informacinio grįžtamosios migracijos iniciatyvos „Gal į Lietuvą“ komanda.
„Grįžti į tėvynę yra taip pat sunku, kaip ir iš jos išvykti, o ir klausimų paprastai būna daugiau nei atsakymų. Mūsų tikslas – informuoti apie situaciją Lietuvos darbo rinkoje, pristatyti užimtumo paslaugas ir griauti įsisenėjusius mitus. Be to, po pandemijos ir kitų geopolitinių krizių padaugėjo svarstančių apie grįžimą į Lietuvą“, – pasakojo Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrė Laučienė.
Iniciatyvos komanda jau susitiko su Ispanijos, JAV, Norvegijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenėmis. Susitikimuose dalyvius labiausiai domino informacija apie persikvalifikavimą, darbo kultūrą, darbdavių požiūrį į grįžtančiuosius, darbo užmokesčio pokyčius. Diskusijų temos neretai peržengė užimtumo sritį: klausta apie švietimą, socialines garantijas ir net susisiekimą.
Viena aktualiausių temų – galimybė pripažinti užsienyje įgytas kompetencijas ar kvalifikacijas. Tiek darbo ieškantys, tiek dirbantys žmonės gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir, išlaikę teorijos bei praktikos egzaminus, gauti profesinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą lietuviškai.
Mišrioms šeimoms pristatyta galimybė mokytis lietuvių kalbos. Kaip pastebėjo I.Laučienė, ši paramos priemonė – aktualesnė šiauriau gyvenantiems mūsų tautiečiams: „Pavyzdžiui, pietinėje Europos dalyje lietuviai daug lengviau integruojasi į visuomenę, susiranda draugų. Kartais net juokaujame, kad už italo ištekėjusi lietuvė jo niekada neįkalbės išvykti gyventi toli nuo mamos. Bet šiaurinėje dalyje net dešimtmetį gyvenantys emigrantai jaučiasi svetimi“.
Informacijos apie grįžimą užsienyje gyvenantys lietuviai gali rasti ir specialiai šiai iniciatyvai sukurtoje internetinėje svetainėje. Čia pateikiama lakoniška ir faktais paremta informacija apie atlyginimų kitimą nuo 2015 m., darbo pasiūlymai, naujienos apie šalies užimtumo sistemą.
Anot iniciatyvos koordinatorės Evelinos Masalskaitės, visgi tik tokiuose susitikimuose pasiekiamas kiekvienas dalyvis, todėl ateityje ketinama plėsti bendradarbiavimo tinklą: „Didelė dalis lietuvių užsienyje yra sukūrę verslus, turi įvairiausių idėjų ir planų. Girdime, kad mūsų informacija kai kuriems – tarsi atspirties taškas. Išvykę ieškoti geresnio uždarbio, nusipirkę būstą lietuviai pradeda galvoti ir apie kitus poreikius: bendrauti gyvai su artimaisiais ir draugais, kalbėti gimtąja kalba ar tiesiog grįžti ten, kur gimei.“
