Pasak G.Vagnoriaus, Vyriausybės iniciatyva įkurtas valstybinis komercinis bankas neabejotinai sustiprintų konkurenciją bankiniame sektoriuje ir pritrauktų stiprių užsienio bankų. Šie galėtų sėkmingai konkuruoti su šiuo metu dominuojančiais skandinavų bankais. Tam reikalingų išteklių yra, stinga tik ryžto.
G.Vagnoriaus teigimu, daug ko galima pasimokyti iš bankų griūties, nusiaubusios Lietuvą 1994–1995 metais. „Dažniausiai banką labiau apsimoka sanuoti negu jį likviduoti. Sanuojant banką Vyriausybė perima privačių asmenų akcijas, o pats bankas tampa valstybiniu komerciniu banku. Vėliau jis parduodamas, dalį į jį investuotų pinigų valstybė susigrąžina“, – tikina G.Vagnorius.
„Šiandien galima padaryti išvadą, kad valstybės nuostolių santykis, kai bankas likviduojamas ir bankas sanuojamas, yra 10 prie 1. Likviduojant banką atsiranda daug nuostolių dėl to, kad nesant realaus savininko turtas pusvelčiui išparduodamas arba dėl kitokių priežasčių prarandamas“, – aiškina politikas.
Anot G.Vagnoriaus, prieš penkiolika metų bankai bankrutavo dėl to, „kad buvo išvogti“, nes tuomet nebuvo jokių krizių nei Rusijoje, nei Europoje. „Jei tuo metu valdžia juos būtų primityviai nacionalizavusi ar likvidavusi, šiandien neturėtume dabartinių bankų. Tačiau jie buvo sanuoti ir išgelbėti. Jei mūsų Vyriausybė būtų pasirinkusi lengvesnį likvidavimo būdą, žala būtų buvusi milijardinė“, – tikina ekspremjeras.
Dabar, G.Vagnoriaus nuomone, Europai išgyvenant sunkiausią finansų krizės laikotarpį, būtų pavojinga, jei bankiniame sektoriuje kiltų indėlininkų judėjimas. „Vyriausybė privalo stabilizuoti padėtį, panaudoti bet kokias priemones, kad užtikrintų indėlininkų pasitikėjimą. Nors ir nėra galimybės padengti visus nuostolius, reikia ieškoti netradicinių sprendimų, bent iš dalies kompensuoti indėlius ir sustiprinti pasitikėjimą“, – sakė G.Vagnorius „Lietuvos žinioms“.