JK Studentų paskolų kompanija (Student Loans Company, SLC) mėgsta „dešimtinę“ – vos tik pasieki tam tikrą atlyginimo kartelę, 9 procentus ją viršijančios sumos nuskaičiuos paskolai grąžinti. Ta riba dar pernai atrodė pagrįsta – jei studijas baigęs jaunuolis neuždirba 17,5 tūkst. eurų Lietuvoje, jam apskritai nieko mokėti nereikėjo.
O bėda ta, kad ši kartelė paskaičiuota atlyginimui „ant popieriaus“. Pernai skolos grąžinti nereikėjo uždirbantiesiems iki 1108 eurų „į rankas“, o šiemet po mokesčių reformos „ant popieriaus“ atlyginimai pašoko kone 30 procentų, nors „į rankas“ pernelyg nesikeitė.
SLC jokių kitų eilučių nevertina, tad šiemet jau 910 eurų „į rankas“ viršijantis atlyginimas kas mėnesį mažėja 9 procentais. Seniau paskolas paėmusiems JK absolventams kartelė dar mažesnė, ir siekia 693 eurų „į rankas“, kitoks ir paskolų skaičiavimas.
Studentai 15min skundžiasi, kad gyvena nežinomybėje – kodėl britams niekas nepaaiškina, kad „stebuklingo“ algų šuolio Lietuvoje nebuvo?
Nors apie šią problemą pranešta dar pernai lapkritį, Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus patvirtino, tik „prieš kelias dienas“ gavęs raštą apie šią problemą.
Buvo – 20 eurų, dabar – 80 eurų
Anelė Raudytė–Petrauskė yra viena iš absolvenčių JK, kuriai mokesčių reforma apkarto. Ji pagal šalies programą studijoms paėmė maždaug 20 tūkstančių eurų paskolą, kadangi studijų kaina metams – apie 7000 eurų.
„Aš mokėdavau apie 20 eurų per mėnesį, ir tai buvo kaip ir normalu. O dabar, kai įvyko mokesčių reforma Lietuvoje, man staiga išaugo ta įmoka – jau 80 eurų per mėnesį. Nežinau, ar niekas apie tai neinformavo, ar kas. Skambinausi aš pati į Angliją, klausiau, kur problema, sakau, pas mus pasikeitė mokesčiai. Jie atsakė, kad gauna informaciją iš Pasaulio banko ir nieko ten labai negali keisti“, – pasakoja mergina.
Anot jos, Lietuvos institucijos bent jau galėtų informuoti JK institucijas.
„Dramatiškai gal nesakyčiau, kad aš imu ir išvažiuoju, bet jei, tarkim, per metus, per kažkiek laiko taip ir niekas nepasikeis, tai, aišku, liūdna. Na, liūdna, kad taip ėmė ir padidėjo iš niekur“, – stebisi mergina.
Ji patikina, kad didžiausias atlyginimo pokytis – „popierinis“: „O Anglijai atrodo, kad staiga čia tos mūsų algos išaugo“.
Panaši ir kito jaunuolio Luko istorija: „Pas mane praėjusiais metais berods buvo tik 29 svarai, o dabar yra 62 svarai. Nežinau, kaip tai atsitiko, bet tai daugiau negu dvigubai. Aš pats bandžiau skambinti į Angliją, į tą įmonę, kuri teikia paskolas, ir sako kad tikrai labai keista, kad įmoka padidėjo dvigubai, nors aš bandžiau paaiškinti, kad pinigų gaunu tiek pat, kiek ir pernai“.
Vaikinas aiškina, kad kartą per metus, kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, reikia paštu išsiųsti metinę atlyginimo ataskaitą – pagal tai SLC apskaičiuoja paskolos įmoką.
„Aš, kadangi baigiau iki 2014 m., tai pas mane paskola yra mažesnė, o visi kiti, kurie baigė po 2014 m. arba dabar studijuoja ir baigs šiemet ar kitąmet, jie turi didesnę paskolą. Už bakalaurą moka vos ne 30 tūkstančių svarų, kai pas mane, sakykime, yra dar tik 10 tūkst. svarų. Ir kadangi įmokos skaičiuojamos nuo atlyginimo ant popieriaus, tas atlyginimas neseniai padidėjo, nors realiai pinigai į rankas yra tie patys. Prarandamas šioks toks skaičius pinigų“, – sako Lukas.
Jis teigia turintis kelis draugus iš Lietuvos, kurie studijavo tame pačiame universitete – visiems paskolų įmokos padidėjo nuo 20-30 iki 50-60 svarų per mėnesį.
Viena mergina nuogąstauja, kad jos atlyginimas gali pasiekti dar aukštesnę kartelę, o tada dar tektų mokėti papildomas palūkanas.
„Mano atveju, jei uždirbčiau bent 312 eurų daugiau „bruto“ per mėnesį, turėčiau mokėti dar 3 proc. punktais didesnes palūkanas“, – rašo mergina.
Ministerija informuota pernai lapkritį, susizgribo dabar
Seimo narys Mykolas Majauskas dar pernai lapkričio 13 d. nusiuntė raštą tuometinei švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei, bei finansų ministrui Viliui Šapokai, ragindamas atsižvelgti į mokesčių reformos padarinius ir susisiekti su JK institucijomis, užtikrinti, kad būtų koreguojamos absolventams taikomos atlyginimų ribos.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo kompetencijos ribose yra pasiruošusi talkinti ir bendradarbiauti sprendžiant šį klausimą“, – gavo atsakymą šiemet sausį.
Gegužės 23 d. M.Majauskas dėl gaunamų studentų skundų dar kartą kreipėsi į ministerijas, prašydamas informuoti, kokie veiksmai buvo atlikti.
„Bendradarbiaudami su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengėme detalų paaiškinimą dėl priimtos mokesčių reformos pasekmių darbo užmokesčio dydžių pasikeitimams (bruto ir neto išraiškoms), kurį pateikėme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – ŠMSM). Kaip mus informavo ŠMSM atsakingi asmenys, minėtas paaiškinimas greitu laiku bus išsiųstas paskolas Lietuvos piliečiams studijuojantiems ar baigusiems studijas JK išdavusiai institucijai“, – ta pačią dieną gavo atsakymą į Finansų ministeriją.
15min jau birželio 5 dieną pasiteiravo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), koks progresas pasiektas.
„Kreipėmės į JK Studentų paskolų kompaniją ir Švietimo departamentą prašydami įvertinti mokesčių pasikeitimus skaičiuojant JK aukštosiose mokyklose studijavusių ir Lietuvoje dirbančių asmenų studijų paskolų grąžinimo sąlygas. Kreipimosi kopiją perdavėme ir Lietuvos Respublikos ambasadai JK, prašydami tarpininkauti, kad šitas klausimas nebūtų paliktas be dėmesio“, – teigia ŠMSM.
Ambasadorius žada padėti
Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje R.Norkus teigia tik prieš kelias dienas gavęs informaciją apie susiklosčiusią situaciją.
„Taip, žinau šitą problemą, tai yra pakankamai naujas dalykas ir mes tiktai prieš keletą dienų gavome ŠMSM raštą ir šiuo metu kaip tik bandome identifikuoti, kas čia JK galėtų geriausiai, efektyviausiai ir greičiausiai duoti atsakymus. Kol kas daugiau nieko pakomentuoti negalėčiau, bet problemą žinome, ir, be abejo, kad pilnai tarpininkausime sprendžiant šitą klausimą. Šiuo metu kaip tik mūsų kolegos ambasadoje dirba ir ruošia atitinkamus raštus atitinkamoms institucijoms“, – sako R.Norkus, pakartodamas, kad tokia problema jiems yra „dar visai nauja“.
Skolinosi studijoms JK, nes buvo labai palanku
JK paskolų studijoms programa, anot 15min kalbintų pašnekovų, iš tiesų buvo ir netgi po dabartinių pakeitimų tebėra palanki – grąžinti paskolas reikia, jei uždirbi daugiau, o jei paskolos neišmoki per 25-30 metų, likutis nurašomas.
„Kol labai daug neuždirbi, tu kaip ir nemoki. Bet jie kiekvienais metais tą ribą, minimumą, kurį reikia pasiekti, keičia. Prieš kokius trejus metus, sakykim, minimumas buvo kosmiškai didelis, nes JK visiškai nesidomėjo tomis paskolomis. Bet kadangi dabar vyksta „Brexit“ ir kiti panašūs dalykai, tai jie pradėjo skaičiuoti – labai daug tų pinigų dingsta, įmokų atgal jiems nemoka. Aš kai baigiau mokslus 2014 m. ir grįžau, iš viso nieko nereikėjo mokėti nes tuomet ta riba buvo gal apie 30 tūkst. eurų. O tie, kurie baigė dar prie lito, apskritai nieko nežiūrėjo, nes riba buvo iš viso labai didelė“, – kalba Lukas.
Anot jo, jei paskolos jis nebus išmokėjęs per 25 metus, likutis bus nurašomas.
„Tai yra ganėtinai palanku ir daug žmonių, manau, bando kaip nors iš viso nemokėti ir tuos 25 metus pralaukti. Tačiau su tuo, ką JK toliau daro,taip iš tikrųjų tapo nebeįmanoma“, – aiškina Lukas.
Jis akcentavo, kad Lietuvoje bankai ar kreditų reitingus skaičiuojančios agentūros tokių paskolų netgi nevertina – tai niekaip nepaveikia skolinantis būstui ar automobiliui: „Nefigūruoja jokiuose dokumentuose“.
„Jauni žmonės, sulaukę 18 metų, turbūt galvoja, kad didelės įtakos ateityje tai nedarys, tiesiog gausi kone nemokamus mokslus ir paskolos išvengsi. Bet kaip matoma, pastaraisiais metais buvo daroma ganėtinai nemažai įdirbio, kad žmonės pradėtų mokėti tuos pinigus. Tą iš dalies aš suprantu“, – pripažįsta Lukas.
Lukas neabejoja – jei reikėtų atsukti laiką atgal ir vėl spręsti, ar studijuoti JK, jis nedvejodamas darytų tą patį.
A.Raudytė–Petrauskė aiškina, kad ją labiausiai paskatino studijų kokybė, „gal kažkokia viltis, kad diplomas ateityje padės labiau nei lietuviškas“.
„Dauguma vis tiek sugrįžta. Bent jau mano socialiniame burbule didelė dalis iš Anglijos sugrįžo ir dabar čia Lietuvoje sėkmingai viską daro ir gyvena. Vieni JK ieško nuotykių tiesiog, kad pabėgtų ir kažką įdomiau per tą studentavimo laiką padarytų, kiti ieško geresnės kokybės mokslų“, – sako A.Raudytė–Petrauskė.
Ji viliasi, kad institucijos atkreips dėmesį į neproporcingai nubaustus absolventus Lietuvoje.
