Kaip nurodė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis, po pirmo ketvirčio kaupiantys pensijai gyventojai turi daugiau lėšų negu turėjo praėjusių metų pabaigoje – vidutinė grąža siekė 4,1 proc.
„Bendras turtas šiandien jau siekia 6 mlrd. eurų“, – kalbėjo T.Gudaitis.
Taigi sunkesnius 2022 metus, pasak jo, keičia pozityvesni pokyčiai.
„Aišku, situacija dar nėra rami ir šviesi, bet džiugu, kad pavyksta uždirbti grąžą ir kad gyventojai turi sukaupę daugiau lėšų nei turėjo praėjusių metų pabaigoje“, – informavo pensijų fondų atstovas.
Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų įsteigimo pradžios 2019 m. grąža siekė 38,6 proc.
Tuo metu trečios pakopos pensijų fondų vidutinė grąža pirmą ketvirtį siekė 3,34 proc.
„Gyventojų sukauptas turtas pensijų sąskaitose auga ir norime tikėti, kad tai jau užbrėžia naują ribą į teigiamą grąžą ateityje“, – kalbėjo jis.
„Allianz“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas kalbėjo, kad pirmą metų ketvirtį pastebėta daugiau teigiamų veiksnių, tarp jų – aukštas užimtumo lygis bei stabilūs makroekonomikos rodikliai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos Sąjungoje.
„Turėjome stiprią darbo rinką, nedarbo lygis išliko istorinėse žemumose. Darbuotojų trūkumas leidžia žmonėms derėtis dėl geresnių atlyginimų, dėl ko matėme ir gana žymų atlyginimų augimą šiose ekonomikose. Antras pozityvus veiksnys – Kinijos atsidarymas, kai ji atsisakė nulinio COVID politikos ir gamyklos pradėjo atsidaryti, gyventojams apribojimai pradėjo mažėti ir prekyba vėl atsidarė“, – vardijo R.Baltrėnas.
Tiesa, prieštaringu veiksniu išliko infliacija – ją ekspertas priskyrė tiek prie teigiamų, tiek prie neigiamų tendencijų, nes nors krito, ji vis tiek išlieka aukšta.
„Iš vienos pusės, infliacija mažėja ir viskas eina tinkama linkme. Kita vertus, ji nemažėja taip greitai kaip centriniai bankai norėtų“, – kalbėjo jis.
Kovo viduryje taip pat stebėtas „Signature Bank“, „Sillicon Valey Bank“ bankrotas JAV bei „Credit Suisse“ problemos Europoje.
Be to, jis pastebėjo, kad nors palūkanų normų augimą matėme ir 2007 m., tada infliacija buvo mažesnė.
„Taip pat matome, kad ankstesniais laikotarpiais centriniai bankai gerokai greičiau reaguodavo į kilsiančią infliaciją, o dabar jie pavėlavo apie 9–10 mėnesių, manydami, kad infliacija yra laikina ir turėtų mažėti. Čia viena iš didžiausių centrinio banko klaidų“, – nurodė R.Baltrėnas.
Jo teigimu, norint valdyti ir sumažinti išaugusią infliaciją palūkanų normas reikia pakelti iki tokio pat lygio ar net didesnio nei infliacija.
„JAV matome, kad skirtumas tarp infliacijos, kuri staigiai krito, ir palūkanų normų yra nebedidelis – apie 1 proc., o euro zonoje didesnis“, – teigė ekspertas.
Akcijų kainos atšoko
Praėjusiais metais akcijų kainos krito 13 proc., tačiau per pirmą šių metų ketvirtį išaugo 5,4 proc.
„Svarbu, kad po neigiamų metų 2022 m. pasaulio akcijų rinkos kilo apie 5 proc., labai panašiai į tai, ką demonstruoja ir Lietuvos pensijų fondai. Finansų ir nekilnojamojo turto segmentai buvo tie, kurie pasirodė prasčiau, tuo tarpu technologijų, IT kompanijos buvo lyderės pirmą ketvirtį. Tai buvo atvirkštinis procesas tam, kas buvo 2022 m.“, – sakė turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
Tuo metu obligacijoms 2022 m. buvo vieni blogiausių istorijoje (neteko 9,9 proc. vertės), o šiemet jos jau uždirbo 1,4 proc. siekiančią grąžą.
„Tiek Lietuvos valstybės, tiek kitų valstybių ar įmonių obligacijos šiuo metu duoda teigiamą pajamingumą ir tai yra pagrindas manyti, kad panašaus dydžio grąžos lūkestis yra logiškas ir racionalus. Jei Lietuvos obligacijos duoda 3–4 proc. pajamingumą, labai tikėtina, kad tokią metinę grąžą galėtų uždirbti ir visos investicijos į obligacijas per metus“, – sakė V.Rūkas.
Investuotojų nuotaikos, pasak eksperto, metų pradžioje buvo pakankamai optimistiškos, kovą, pasirodžius pranešimams apie bankų bankrotus, ekstremaliai suprastėjo, o dabar yra neutralios.
Kas kiek uždirbo
Antroje pensijų pakopoje, LIPFA duomenimis, didžiausias grąžas uždirbo didžiausią dalį akcijų savo portfeliuose galintys turėti jauniausių dalyvių fondai. Pirmąjį šių metų ketvirtį 21–27 metų amžiaus kaupiančiųjų II pakopos fondai uždirbo +5,04 proc. grąžą, 28–34 metų amžiaus gyventojų fondų grąža buvo +4,97 proc., 35–41 metų sudarė +4,8 proc., o 42–48 metų amžiaus grupei skirti fondai fiksavo +4,76 proc. prieaugį.
Pasak T.Gudaičio, rizikingesni vertybiniai popieriai svyruoja labiau, tačiau būtent jų kotiruotėms sumažėjus paskesnis atsispyrimas būna ryškesnis.
„Didesnę šių II pakopos fondų investicinę grąžą leido pasiekti patvirtintos strategijos ir portfelių struktūra, kurioje akcijos viršija obligacijų kiekį. Svyravimams labiau atsparios, daug konservatyvesnės obligacijos metų pradžioje taip pat judėjo teigiama kryptimi, tik kukliau“, – aiškina T. Gudaitis.
49–55 metų amžiaus gyventojų II pakopos fondai šiemet sausį-kovą uždirbo +3,98 proc. grąžą, 56–62 amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė +2,73 proc., o 63–69 metų buvo +1,65 proc. Nuo pastarųjų vos atsiliko turto išsaugojimo fondų grupė, jos investicijų grąža pirmąjį ketvirtį sudarė +1,59 proc.
Tuo tarpu trečioje pakopoje didesnės akcijų dalies pensijų fondai šiemet augo +4,48 proc., mišraus investavimo: +2,24 proc., o mažesnės rizikos +1,15 proc.
