Ar esame pasirengę tokiai ateičiai? Apie tai diskutuojame su trimis ekspertais – „Goindex“ pensijų kaupimo bendrovės vienu iš įkūrėju Marijumi Kalesinsku, ilgaamžiškumo entuziastu ir antrepreneriu Artūru Samuliu. Diskusiją moderavo komunikacijos agentūros „ThinkTwice“ įkūrėja Ieva Koncevičiūtė.
Gyvenimo trukmė ilgėja – ar kaupiame pakankamai?
Vienas iš svarbiausių klausimų, su kuriais šiandien susiduria pensijų kaupimo sistema, yra ilgaamžiškumo poveikis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmonių gyvenimo trukmė ilgėja ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Per pastaruosius 30 ir daugiau Lietuvos nepriklausomybės metų vyrų gyvenimo trukmė pastebimai ilgėjo ir vejasi moterų vidurkį. Marijus Kalesinskas pastebi: „Per artimiausius kelis dešimtmečius vyrų ir moterų gyvenimo trukmė suvienodės iki 65 metų amžiaus išsivysčiusiose šalyse, o tai reiškia, kad tiek vyrai, tiek moterys gyvens ilgiau pensijoje.“
Tačiau ar Lietuva pasirengusi ilgaamžiškumo iššūkiams? Marijus Kalesinskas teigia, kad šiuo metu lietuviai dar nėra sukaupę pakankamai lėšų oriai pensijai. „Norint pasiekti orios pensijos lygį, reikėtų atsidėti apie penktadalį savo pajamų per visą savo darbingą laikotarpį. Lietuvoje dauguma žmonių to dar nedaro, o trečioje pensijų pakopoje dalyvauja labai mažai žmonių,“ – pažymi Marijus Kalesinskas.
Investicijos į ilgaamžiškumą
Arturas Samulis ilgaamžiškumo tendencijas vertina optimistiškai. Jis mano, kad medicinos pažanga, inovacijos ir technologijos padės žmonėms ne tik gyventi ilgiau, bet ir sveikiau. „Mes jau dabar galime atsukti ląsteles į embriono lygį – šis metodas buvo išbandytas su pelėmis ir jau pradedamas taikyti su beždžionėmis. Greitai šie atradimai pasieks ir žmones. Pavyzdžiui, jau yra galimybių po deguonies terapijos pastebėti pagerėjusį protinį aštrumą,“ – dalinasi Artūras Samulis.
Ilgaamžiškumo poveikis darbo rinkai taip pat neabejotinas. „Ilgaamžiškumas mums pavėlins pensiją, o tai reiškia, kad greičiausiai dirbsime ilgiau,“ – pastebi Artūras Samulis. Tiesa, jis pabrėžia, kad ilgesnis darbo laikas nebūtinai reiškia nuolatinį darbą toje pačioje srityje – ilgiau gyvenantys žmonės gali turėti kelias karjeras ir daugiau galimybių keisti profesiją.
Gyvenimo kokybė ir finansinis saugumas
Ieva Koncevičiūtė, diskusijos moderatorė ir ilgaamžiškumo entuziastė, iškėlė klausimą, ar tikrai dirbsime iki pat paskutinės gyvenimo dienos. „Kai kas mano, kad ilgesnis gyvenimas reiškia daugiau darbo, bet su tinkamomis inovacijomis ir sveikatos priežiūra mes galime ne tik gyventi ilgiau, bet ir džiaugtis gyvenimo kokybe,“ – sako Koncevičiūtė.
Marijus Kalesinskas pažymi, kad svarbiausias aspektas, norint užsitikrinti finansiškai saugią pensiją, yra nuoseklus kaupimas. „Nėra nieko sudėtingo: jei žmogui yra 25-eri metai ir jis pradeda kaupti pensijų fonduose, tai ilguoju laikotarpiu jis galės pasiekti norimą rezultatą. Svarbiausia yra išlikti disciplinuotam ir laikytis finansinio plano – kaip sporte, rezultatai pasiekiami tik per ilgą laiką,“ – teigia Marijus Kalesinskas.
Tačiau, kaip pastebi Arturas Samulis, sveikata taip pat turi didelę reikšmę. „Jei būsi blogos sveikatos, kam tie pinigai?“ – retoriškai klausia Samulis, akcentuodamas, kad ilgaamžiškumas ir finansinis saugumas turi eiti kartu su sveika gyvensena.
Ilgaamžiškumo ir pensijų tendencijų ateitis
Dalyviai sutaria, kad ilgaamžiškumo ir pensijų kaupimo klausimai taps vis aktualesni, nes žmonės ne tik gyvens ilgiau, bet ir norės išlaikyti savo gyvenimo kokybę. „Ilgainiui valstybės turės prisitaikyti prie ilgaamžiškumo tendencijų ir užtikrinti, kad finansinė parama bei sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos visiems,“ – teigia Arturas Samulis.
Marijus Kalesinskas apibendrina: „Nors ilgaamžiškumas gali pavėlinti pensiją, turime ruoštis tradiciniam scenarijui, kad pensijoje gyvensime 20 metų. Tai reiškia, kad kiekvienas turi pradėti kaupti kuo anksčiau ir užtikrinti finansinį saugumą ilgesniam laikui.“
