Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį dalyvauja neformaliame susitikime su kitų ES šalių ministrais. Breste, Prancūzijoje, ministrai ketina aptarti galimą bendrijos atsaką į Kinijos veiksmus spaudžiant Lietuvą.
„Politico“ žurnalistų teigimu, nors iš šio susitikimo turėtume sulaukti daug deklaratyvių ir gražių pasisakymų, tačiau patys ministrai neturi daug įrankių, kad galėtų paveikti situaciją. Be to, ir Briuselis nerizikuos prekybos tarifų karu su Kinija. Labiau tikėtina, kad artimiausiu metu bus suteikta finansinė parama, siekiant suvaldyti Lietuvos patirtus nuostolius.
„ES daug rizikuoja, mat ginčas siekia daug toliau nei Vilnius, be to, kelia klausimų, kaip toli Briuselis nueis gindamas demokratinius principus ir bendrosios rinkos vientisumą nuo Pekino bandymų pakirsti Europos ekonominę vienybę“, – rašoma straipsnyje.
Reaguodama į Vilniaus ir Taivano santykių gilinimą, Kinija ne tik apribojo importą iš Lietuvos, bet ir iš kitų ES šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos ir Švedijos, jei tiekimo grandinėje yra įtraukta ir Lietuva.
Nors šis ginčas priklauso nuo Kinijos naudojimosi savo galia, solidarumo žinutės vis dar turi tam tikrą svarbą, ypač kalbant apie Pekiną, kuris labai rūpinasi savo diplomatiniu įvaizdžiu. Paryžius ir Berlynas stengiasi, kad šis klausimas nebūtų nustumtas į šoną. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šią savaitę sakė, kad „prieš Lietuvą nukreipti veiksmai neramina“.
Šią savaitę Lietuvoje lankėsi Vokietijos ekonomikos ir klimato apsaugos valstybės sekretorė Franziska Katharina Brantner, kuri išreiškė palaikymą.
„Pati bendroji rinka yra išbandoma. Visi žino, kad negalima leisti tam tęstis. Sprendimus reikia rasti kartu, kaip europiečiams, kad nusiųstume žinutę Kinijos valdžiai: mūsų vidaus rinka yra šventa“, – „Politico“ sakė ji.
Be to, NATO taip pat stebi situaciją Lietuvoje. Gruodžio pabaigoje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas per pokalbį su Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrais pasmerkė Kinijos vykdomą ekonominį šantažą prieš Lietuvą ir išreiškė solidarumą su Vilniumi.
Pirmininkavimą Europos Sąjungai perėmusi Prancūzija svarsto inicijuoti bendrijos atsaką į Kinijos taikomą spaudimą Lietuvai. Tačiau „Politico“ pastebi, kad Paryžiui sunkiai sekasi įvardyti konkrečias priemones.
ES tikisi priimti kovos su prievartos veiksmais prieš valstybes nares priemonę (angl. EU anti-coercion instrument), kuri leistų reaguoti į tokias situacijas.
Prancūzija nori paspartinti derybas dėl šio instrumento.
„Lietuvos atvejis yra dar vienas pavyzdys, kad trūksta priemonių kovoti su prievartinėmis praktikomis“, – sakė Prancūzijos prekybos ministro Francko Riesterio kabineto pareigūnas.
Paryžius tikisi iki vasaros sudaryti susitarimą tarp ES šalių, nepaisant kai kurių valstybių pateiktų priekaištų dėl plačios priemonės taikymo srities. Visgi, net jei prancūzams pavyks pasiekti susitarimą tarp ES sostinių, ES institucijos vis tiek turės derėtis dėl naujo teisės akto, o tai gali užtrukti ne vienerius metus.
O iki tol ES neturi daug galimybių.
„Tai nėra klasikinis prekybos apsaugos atvejis, dėl kurio sunku nustatyti atsakomuosius tarifus. Be klasikinių sankcijų, tikrai sunku suprasti, ką dar galėtų padaryti Prancūzija ar Europos Komisija“, – teigė Jonathanas Hackenbroichas iš Europos užsienio santykių tarybos.
Sankcijų Kinijai taikymas yra politinis minų laukas ir jo net nėra ant stalo, sakė Prancūzijos pareigūnas iš F.Riesterio kabineto.
Paryžus nėra linkęs pradėti prekybos karo su Pekinu. Nepaisant drąsinančių ir vilčių teikiančių kalbų, E.Macronas netruko pasakyti, kad įtampa neturėtų užgožti bendros ES ir Kinijos politikos darbotvarkės.
„Mūsų požiūris yra vienybės, solidarumo, bet ir noro judėti į priekį temomis, dėl kurių vyksta Kinijos ir Europos diskusijos“, – sakė jis, paminėdamas bendradarbiavimą tokiose srityse kaip klimato apsauga ar Afrika.
Kol kas Europos Komisija stengiasi taikyti spaudimą per politinius ir diplomatinius kanalus.
„Turime reaguoti esamomis priemonėmis, intensyviai bendraujame tiek su Lietuvos, tiek su Kinijos valdžios institucijomis, bandydami rasti būdą, kaip deeskaluoti šią situaciją“, – anksčiau šią savaitę sakė ES prekybos vadovas Valdis Dombrovskis.
Briuselis taip pat rengia ieškinį Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje.
„Manome, kad tikrai yra pakankamai įrodymų, jog prekybos srautai iš Lietuvos yra blokuojami. Tai susiję ir su Lietuva, su prekybos srautais iš kitų ES valstybių narių, jeigu jų tiekimo grandinėje yra lietuviško turinio“, – sakė V.Dombrovskis.
Tačiau tokia procedūra vėlgi užtruks ne vienerius metus ir gali būti skirta tik šalinti PPO įsipareigojimų pažeidimus, o ne atsverti Kinijos taikomų priemonių prievartinį pobūdį.
Yra galimybių sumažinti ekonominę žalą Lietuvai. Taivanas paskelbė, kad artimiausiu metu įsteigs 1 mlrd. dolerių dydžio paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams. Šią taktiką ES gali taip pat naudoti norėdama parodyti, kad palaiko Vilnių. Be to, tai gali būti naudinga patiems prancūzams.
„Jei, pavyzdžiui, Lietuvos įmonei reikia kiniškų komponentų gamybai ir jų neranda dėl Kinijos blokados, mielai padėsime suteikdami ryšius su Prancūzijos ar kitų ES įmonių atstovais“, – sakė prancūzų pareigūnas.
