Dokumentas iš dalies įsigalios jau balandį, atverdamas šias rinkas viena kitos prekėms, paslaugoms ir investicijoms, įskaitant viešuosius pirkimus. Į Kanadą eksportuojantys Lietuvos gamintojai vien iš muitų liberalizavimo, kurį garantuos šis susitarimas, turėtų sutaupyti per 1 mlrd. eurų kasmet.
Lietuviai eksportuoja daugiau nei importuoja
Dokumentu, kuris laikomas ambicingiausiu Bendrijos laisvosios prekybos susitarimu, bus panaikinti 99 proc. muitų tarifų (išskyrus taikomus viešosioms, audiovizualinėms ir transporto paslaugoms, kai kuriems žemės ūkio produktams, pavyzdžiui, pieno produktams, paukštienai, kiaušiniams), o ES įmonės galės be apribojimų dalyvauti Kanados viešųjų pirkimų ir paslaugų rinkose. Prognozuojama, kad ES ir Kanados prekyba prekėmis ir paslaugomis dėl to išaugs iki 20-25 proc.
Europa galės eksportuoti daugiau nei 90 proc. savo žemės ūkio ir maisto produktų be papildomų muitų mokesčių.
Daugeliui žemės ūkio produktais prekiaujančių vidutinių ir mažųjų įmonių bus naudinga tai, kad Kanada sutiko apsaugoti 143 aukštos kokybės Europos produktų geografines nuorodas, pavyzdžiui, sūrio „Roquefort“, olandų sūrio „Gouda“ ar čekiško alaus „České pivo“, rašoma pranešime spaudai.
35 mln. gyventojų turinti Kanada yra vienuolikta tarp ES prekybos partnerių ir ketvirta tarp didžiausių investuotojų į ES, o Bendrija – antra pagal dydį Kanados prekybos partnerė.
Užpernai ES prekybos su šia šalimi balansas buvo teigiamas: importuota 28,3 mlrd. eurų, eksportuota 35,2 mlrd. eurų vertės prekių. Tikėtina, kad sutartis ES eksportą (jo didžiumą sudaro mašinos, transporto įranga, chemijos pramonės produktai) padidins dar penktadaliu.
„Prieš 2 metus praradus Rusijos rinką, siekiant perorientuoti Lietuvos eksportą, naujų rinkų atvėrimas tapo dar aktualesnis“, – pažymėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Į Kanadą eksportuojantys Lietuvos gamintojai vien iš muitų liberalizavimo turėtų sutaupyti daugiau nei 1 mln. eurų muito mokesčio per metus, skaičiuoja Užsienio reikalų ministerija (URM). Susitarimas taip pat sudarys sąlygas plėsti lietuviškų maisto produktų eksportą – dvigubai didinama sūrio kvota ES gamintojams.
URM duomenimis, mūsų šalis užpernai į Kanadą eksportavo prekių už 164 mln. eurų – dešimtkart daugiau nei importavo. Lietuvos prekybos balansas su Kanada laikosi teigiamas nuo 2002 m. Net 99 proc. eksporto yra lietuviškos kilmės produktai. 2015-aisiais ypač išaugo paslaugų eksportas (per 9 mln. eurų), vien informacinių technologijų paslaugų eksportas augo 77 proc.
Kam susitarimas bus naudingas?
Darbuotojams
Susitarimu nustatoma sistema, kurią taikant abiem šalims bus galima lengviau pripažinti viena kitos reglamentuojamų profesijų, pvz., architektų, apskaitininkų, inžinierių, kvalifikacijas. Atitinkamos ES ir Kanados profesinės organizacijos gali remtis šia sistema ir joje nustatytomis derybų dėl atitinkamų profesijų abipusio pripažinimo susitarimų sąlygomis.
Įmonėms
Prekybos su Kanada susitarimas pagerins Europos bendrovių galimybes plėtoti verslą Kanadoje, rašoma pranešime spaudai. Europos bendrovėms bus taikomas geriausias režimas, kokį Kanada yra kada nors taikiusi kitiems savo prekybos partneriams, taigi šios šalies rinkoje ES bendrovės galės veikti tokiomis pat sąlygomis, kaip kitos.
Kanada suteiks ES bendrovėms daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose konkursuose nei kitiems savo prekybos partneriams. ES įmonės galės teikti pasiūlymus dėl prekių ir paslaugų ne tik federaliniu lygmeniu, bet ir Kanados provincijoms ir savivaldybėms. Anksčiau tai galėjo daryti tik Kanados įmonės.
Kanada įsipareigoja paskelbti apie visus viešus konkursus vienoje bendroje viešųjų pirkimų interneto svetainėje (tokia prieiga prie informacijos yra ypač svarbi mažesnėms įmonėms bei jų galimybėms įsilieti į užsienio rinkas).
Vartotojams
Atvertos rinkos padės kurti naujas darbo vietas ES ir atnešti naudos Europos vartotojams. Tikėtina, kad susitarimas išlaikys žemas kainas ir suteiks vartotojams daugiau galimybių rinktis kokybiškus produktus.
Viliasi, kad kai kurie parlamentai nepritars
Reaguodami į dalies visuomenės nuogąstavimus, kad sutartis suteiks per daug galių tarptautinėms korporacijoms, Briuselis ir Otava raštu patvirtino, kad ji neturės įtakos valstybių teisei savarankiškai spręsti dėl įvairių sričių reguliavimo. Tačiau dokumentas vis tiek sulaukė nemažai kritikos.
Trečiadienį, prieš balsavimą dėl susitarimo, prie EP pastato Strasbūre grupė protestuotojų reikalavo jam nepritarti, tvirtindami, esą CETA suteiks pranašumų didžiulėms korporacijoms prieš vyriausybes ir pažeis įstatymus, kurie gina gamtą, sveikatos apsaugą ir socialines teises. Nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ aktyvistai upėje, juosiančioje statinį, skandino Ponios Justicijos statulą ir mojavo plakatais su užrašais „Skandinkite CETA, ne teisingumą.“
CETA buvo pasirašyta pernai spalį. Kad dokumentas įsigaliotų, būtinas EP ir Bendrijos narių nacionalinių parlamentų pritarimas. Sutarties įsigaliojimo procesas bus baigtas ją ratifikavus tiek EP, tiek ES valstybių nacionaliniams parlamentams, o federalinėse valstybėse (Belgijoje, Vokietijoje) – ir regionų parlamentams, žinoma, ir Kanados parlamentui.
Anot šios organizacijos, pritardamas dokumentui EP atsidūrė „neteisingoje istorijos pusėje“. Jos atstovai viliasi, kad taip pat balsuos ne visi nacionaliniai ir regioniniai parlamentai.
