E. receptas – kas tai?
Vaistų išrašymo procedūros perkėlimas į elektroninę erdvę Europoje – toli gražu ne naujovė. Pirmosios elektroninio recepto sistemos prieš dešimtmetį buvo pradėtos diegti Olandijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o prieš gerą penkmetį šiuo keliu pradėjo eiti ir Švedija, Danija, Italija, Čekija bei kitos Europos šalys, prie kurių jau jungiasi ir Lietuva.
E. receptas – tai elektroninė sistema, kuri leidžia gydytojams išrašyti pacientams vaistus ne popieriaus lapelyje, o įvedus į bendrą sistemą, prie kurios prisijungimą turi tiek pats pacientas, tiek vaistininkai. Į elektroninę erdvę perkelti receptai leidžia ne tik taupyti laiką, efektyviau dirbti, bet ir sumažinti klaidų, neįskaitytų ar tiesiog pacientų pamestų receptų skaičių.
E. receptas – tai elektroninė sistema, kuri leidžia gydytojams išrašyti pacientams vaistus ne popieriaus lapelyje, o įvedus į bendrą elektroninę sistemą.
Pirmiausia, elektroninis receptas naudingas pačiam pacientui – pastarajam einant į vaistinę tereikia su savimi turėti asmens dokumentą. Būtent jam išrašytus vaistus, jų kiekį ir visas reikiamas pastabas vaistininkas mato prisijungęs prie elektroninės sistemos. Prisijungęs prie pastarosios, kiek ir kokių vaistų išrašyta bei kaip juos vartoti, mato ir pats pacientas.
Elektroniniu būdu išrašomi vaistai palengvina ir pačių medikų bei vaistininkų darbą. Gydytojai vieną ar kitą vaistą gali surasti elektroninės sistemos paieškoje, ir pats išrašymo procesas – kur kas operatyvesnis nei ranka. Tai leidžia sutaupyti laiko, natūralu, jo mažiau sugaišta ir vaistininkai. Jiems tereikia į sistemą suvesti asmens duomenis, o ne bandyti įskaityti kiekvieno mediko raštą.
Atlikti patobulinimai
Galimybė naudotis e. recepto funkcionalumu suteikta visoms šalies gydymo įstaigoms, tačiau ja naudojasi kol kas ne visos. Viena dažniausių to priežasčių, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktorės Justinos Januševičienės, – vidinės sveikatos priežiūros įstaigų ligonių informacinės sistemos. Kai kurios gydymo įstaigos dar iki šiol turi priekaištų kūrėjams, kurie įpareigoti tobulinti sistemų funkcionalumus.
Sveikatos apsaugos ministerija, pasak direktorės, jau atliko visus patobulinimus, kas sistema veiktų kuo geriau. „Ministerija recepto paslaugą padarė patrauklią ir kartu su valstybės įmone Registrų centras, atsižvelgdama į naudotojų pastabas, atliko papildomus paslaugos patobulinimus. Sutvarkyti klasifikatoriai, dauguma laukų užsipildo automatiškai, gydytojui tereikia parinkti diagnozę, parinkti vaistą ir nurodyti kaip jį vartoti, sudaryta galimybė pasirašyti kelis receptus vienu metu ir kt.“, – aiškino Justina Januševičienė.
Lėčiausiai ir vangiausiai e. receptai yra rašomi Aukštaitijos regionuose – Biržuose, Panevėžyje, Pasvalyje, Pakruojyje. Į pastaruosius miestus aparti dėl e. receptų kylančių sunkumų ir suteikti metodinės pagalbos vyksta ministerijos specialistai. Taigi tikimasi, kad kylančios problemos netrukus bus išspręstos, mat e. recepto sistema buvo dar labiau patobulinta, ir dabar naudotis e. recepto įrankiu patogu ir greita.
E. receptus rašantys gydytojai, J. Januševičienės teigimu, pastebi, kad elektroniniai receptai pasiteisina, nes šeimos gydytojai gali juos daug lengviau ir greičiau užpildyti, paprasčiau išrašyti ir pakartotinį receptą.
Pažangiausia – Centro poliklinika
Nuo elektroninio recepto starto pradžios Lietuvoje išrašyta per 40 tūkst. e. receptų. Pažangiausia šiuo klausimu, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Vilniaus Centro poliklinika, kuri išrašė daugiau nei trečdalį visų šalies e. receptų.
Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras tikino, kad šios poliklinikos medikai Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) sukūrimo ir įdiegimo nekantriai laukė. Atsiradus trukdžiams, dėl kurių sistema veikė lėtai, Centro poliklinika nenumojo ranka, mat, pasak K.Štaro, suvokė technologijų ir efektyvumo svarbą. Taigi investavusi savo lėšų į atitinkamas integracines sąsajas, kurios leistų prie bendros ESPBI IS jungtis iš poliklinikos informacinės sistemos, Centro poliklinika pasiekė efektyvumą. E. recepto privalumai, pasak direktoriaus – neabejotini.
Naudinga visiems
Didžiausias e. recepto privalumas, pasak K. Štaro, taupomas gydytojo ir paciento laikas: „Gydytojų nuomonė vieninga – išmokti dirbti šia informacine sistema – lengva, o e. receptą išrašyti – greita, aišku, patogu. Ypač daug greičiau išrašomi vaistai sergantiems lėtinėmis ligomis, vartojant tą patį vaistą ilgai. Ir pacientui gydytojas gali skirti daugiau dėmesio: tiek jį apžiūrint, tiek konsultuojant.
Gydytojų nuomonė vieninga – išmokti dirbti šia informacine sistema – lengva, o e. receptą išrašyti – greita, aišku, patogu.
Pavyzdžiui, jei anksčiau pacientui išrašant 5 kompensuojamųjų vaistų receptus gydytojas užtrukdavo nuo 7 iki 10 minučių, tai naudojantis Centro poliklinikoje įdiegta e. recepto sistema vidutiniškai sugaišta apie 2 minutes. Bendravimui su pacientu lieka daugiau nei 10 minučių iš 15 minučių, tiek laiko yra skiriama visam paciento apsilankymui.“
Paklaustas, kaip šią naujovę priėmė patys medikai, Centro poliklinikos direktorius tikino priešiško nusiteikimo tikrai nepastebėjęs, mat dirbantys medikai yra pripratę prie IT naujovių. Anot jo, medikai supranta, kad naudojant technologijas stengiamasi palengvinti ir paefektyvinti darbą.
K. Štaras neabejojo, kad e. receptais patenkinti ir pacientai. Pastariesiems dažnai tenka lankytis pas gydytojus, kad šie išrašytų kompensuojamųjų vaistų, taigi šią naujovę priėmė teigiamai, mat pastebi, kad gydytojas mažiau skuba, o receptus visiems vartojamiems vaistams išrašo greičiau.
„Taupomas laikas ir tų pacientų, kuriems reikalingi vienkartiniai receptai, kurie išrašomi sužinojus tyrimų rezultatus. Pavyzdžiui, šeimos gydytojas dažnai siunčia pacientus atlikti tyrimus tam, kad nustatytų tikslią ligos diagnozę ir žinotų, kokius vaistus paskirti. Tyrimų rezultatai būna žinomi po 2–3 val., tačiau pacientui tas kelias valandas nereikia laukti poliklinikoje, kad apsilankytų pas gydytoją ir pasiimtų receptą.
Po kelių valandų gydytojas peržiūri tyrimų rezultatus informacinėje sistemoje, juos įvertina ir susisiekęs su pacientu telefonu informuoja apie gydymą, paskirtus vaistus ir išrašytą e. receptą, todėl po gydytojo skambučio pacientas gali iškart eiti į artimiausią vaistinę ir nusipirkti reikiamus vaistus“, – apie neabejotiną naudą pacientui, kalbėjo K. Štaras.
E. receptų patogumu, nors jų aptarnauti tenka dar ne taip daug, kaip norėtųsi, džiaugiasi ir vaistininkai. „Svarbiausias e. receptų privalumas vaistinėms – tai, kad jame aiškiai matoma, kada ir kokie vaistai pirkti paskutinį kartą, kokiomis dozėmis vartojami. Iškilus neaiškumų, yra tiesioginis ryšys su gydytoju, ir paciento nereikia siųsti atgal į gydymo įstaigą. Be to, nekyla situacijų, kai vaistininkams tiesiog nepavyksta įskaityti gydytojo rašto“, – komentavo „Eurovaistinės“ Komunikacijos vadovė Laura Bielskė.
Nors dar pasitaiko retų atvejų, kai dėl išorinių sisteminių klaidų receptus priimti sudėtinga ar neįmanoma jų patvirtinti, tačiau daugeliu atveju vaistininkai tikrai džiugiai sutinka žmones su e. receptu. Darbuotojai, pasak L. Bielskės, gerai apmokyti, žino galimus niuansus ir paprastai vaistus sėkmingai išduoda. Taigi tikimasi, kad e. receptas, kaip ir kitos elektroninės sveikatos paslaugos, ilgainiui Lietuvoje prigis vis labiau.
Galimybę Lietuvoje naudoti e. receptus suteikė Europos Sąjungos fondų lėšomis sukurta informacinė sistema „E. sveikata“, kuria siekiama efektyvinti sveikatos įstaigų darbą, didinti paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę.
