Vadai išspirti lauk
Banko generalinį direktorių Paolo Cipriani – lauk. Direktoriaus pavaduotoją Massimo Tull – irgi lauk. IOR prezidentas Ernstas von Freybergas gana šaltai padėkojo šiems vadovams už ilgametę veiklą ir pastangas finansų instituto veiklą priartinant prie europinių kovos su pinigų plovimu direktyvomis.
Ar tos pastangos buvo rimtos? Kažin. Paaiškės šiek tiek vėliau, kai Salerno ir Romos prokurorai baigs tardyti monsinjorą Nunzio Scarano.
Monsinjoras – daboklėje
Monsinjoras apie atsistatydinusių IOR direktorių veiklą žino daug, labai daug. Įvyko netgi keistas sutapimas: prieš kelias dienas į daboklę pakliuvusį dvasininką prokurorai apklausė tą pačią dieną, kai banko generalinis direktorius ir jo pavaduotojas pavaduotojas nutarė pasitraukti.
Tam tikri įvykiai Vatikane aplink popiežiaus Niccolo V bokštą, kuriame įsikūręs IOR, prasidėjo paskutinėmis birželio dienomis.
Birželio 24–ąją popiežius Pranciškus pasirašė dokumentą, kuriuo įsteigė specialią komisiją IOR veiklai tirti. Po keturių dienų Italijos finansinė gvardija uždėjo antrankius monsinjorui Nunzio Scarano.
Iki kunigystės įžadų šis italas dirbo banke. Bet tapęs dvasininku, nuo piniginių reikalų nenutolo, nes Apaštalinio Sosto turto administravimo tarnyboje vadovavo buhalterinės analizės skyriui. Dar po trijų dienų pasiprašė atleidžiami iš darbo IOR generalinis direktorius P.Cipriani ir jo pavaduotojas. Popiežius Pranciškus neprieštaravo.
Koks ryšys tarp Vatikano banko vadovų pasitraukimo ir monsinjoro, analizavusio Apaštalinio Sosto buhalteriją suėmimo? Atsitiktinė įvykių seka?
Galimas daiktas. Tačiau aukštam Vatikano pareigūnui, juolab dvasininkui, Italijos teisėsauga nekasdien uždeda antrankius. Vatikano banko direktoratas taip pat atsistatydina ne kasdien.
Popiežiaus bankas ataskaitų neteikia
Kol kas sklando įvairios versijos. Visos jos raizgosi prietemoje, kuri gaubia viešumo vengiantį banką. Jame yra 44
 |
| Popiežius Pranciškus gali tapti pirmuoju popiežiuimi, kuris Vatikane banke padarys tvarką. |
tūkst. einamųjų sąskaitų, užtat viešos finansinės veiklos ataskaitos nėra. Nebūna. Nėra akcininkų. Nėra išorinių kontrolės ir apskaitos mechanizmų. IOR veikia kaip popiežiaus bankas.
Popiežius ataskaitų neteikia, neteikia jų ir IOR. 130 banko darbuotojų aptarnauja Vatikano piliečių, tarnautojų, religinių organizacijų indėlius tarsi uždaro elitinio klubo kasą.
Kai buvęs IOR valdytojas Ettore Gotti Tedeschi pasiūlė viduramžišką finansų įstaigą modernizuoti ir laikytis ES kovos su pinigų plovimu direktyvomis, jam teko atsisveikinti su valdytojo kėde. Be jokios padėkos už gerą darbą.
Įtartina operacija
IOR generalinis direktorius P.Cipriani banke tvarkydavosi kaip savo piniginėje. 2010 metais jis pasirašė ant dviejų banko pavedimų nekukliai 23 mln. eurų sumai (79 mln. litų) į JAV banko “JP Morgan” Vokietijos filialą.
Nors Vatikano bankas yra visiškai nepriklausomas ir daro su savo sąskaitomis ką nori, Italijos teisėsauga tą kartą įsikišo ir operaciją sustabdė kaip įtartiną.
Po šios multimilijoninės operacijos prasidėjo įtarimai. O ką, jeigu IOR indėlininkai – religinės institucijos, labdaros fondai iš tikrųjų priklauso pasauliečiams? Ne itin švarios reputacijos žmonėms? Mafijai?
Kol kas yra tik klausimų. Bet greitai gali būti ir atsakymų. Juos, matyt, pateiks prieš kelias dienas Romos kalėjime „Regina Coeli“ atsidūręs N.Scarano.
Kalbama, kad šis Vatikano buhalterijos analitikas dirbo kaip agentas 007. Efektingai – kaip filme. Dvasininkas sugalvojo planą, kaip pagelbėti savo žemiečiams – galingos laivybos bendrovėms savininkams.
Reikia iš Šveicarijos į Italiją perpumpuoti 41 mln. eurų (141 mln. litų)? Jokių problemų: monsinjoras pasisamdė Italijos saugumo agentą – tikrą – už 400 tūkstančius eurų (1, 380 mln. litų) honorarą. Liepė jam išsinuomoti privatų lėktuvą ir skristi į Luganą, paimti 20 milijonų grynais ir atgabenti juos į Romą, vėliau operaciją pakartoti.
Jeigu į bet kurį Romos banką prisistatys pilietis ir paprašys papildyti sąskaitą 20 milijonų grynais, tokiam piliečiui tuoj pat būtų iškviesta finansinė gvardija.
Tačiau papildyti sąskaitą IOR – kitas reikalas. Tiesa, netgi į paslapčių apgaubtą Vatikano bokštą be banko direktoriaus žinios 20 mln. kažin ar įmanoma padėti. Jeigu monsinjoras N.Scarano pasirūpino saugumo agentu ir lėktuvu, matyt, bus sutaręs ir su generaliniu direktoriumi. Juk Vatikanas – nedidelė, vos 0,44 kvadratinio kilometro ploto valstybė.
IOR istorija – su aferų šleifu
Kad ir kaip ten būtų, ši milijoninė pinigų plovimo afera yra maža dėmelė, palyginti su tuo, ką pridirbo IOR valdęs Amerikos lietuvis Paulius Marcinkus.
Arkivyskupo vadovaujamas IOR sužlugdė „Banca Ambrosiana“, o patį arkivyskupą nuo kalėjimo grotų išgelbėjo tik Vatikano diplomatinis pasas. Bet skandalų buvo ir daugiau. 1942 metais įkurto Religijos reikalų instituto istorija – ilgas finansinių aferų šleifas, kurio paskutinis veiksmas vyksta dabar.
„IOR turi būti arčiau Bažnyčios“ – neseniai pasakė popiežius Pranciškus. Arčiau tikinčiųjų, arčiau sielovados reikalų, o ne privataus neaiškių žmonių verslo interesų.
IOR ataskaitos taps viešos
Nežinia, ar taip norėjo Pranciškus, bet IOR ataskaitos bus viešos. Bus netgi specialus banko rizikų vadybininkas, bus „Promontory“ – kovos su pinigų plovimu agentūros atstovai.
Jeigu kažkas dar nesuprato, Pranciškus patikslino: „Bažnyčia – tai meilės istorija, o ne nevyriausybinė organizacija. IOR, kaip ir kitos Vatikano institucijos reikalingos kaip parama tai meilės istorijai”.
Kai institucija susireikšmina, meilės nebelieka, Bažnyčios nebereikia, ji tampa biurokratine institucija. Jeigu IOR paklus Pranciškaus valiai, jis taps pirmuoju popiežiumi, kuriam pavyko įvesti tvarką Vatikano banke.
