Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis deklaravo 16,4 mln. eurų pajamas per praėjusius metus, iš jų 3,6 mln. eurų sudarė individualios veiklos pajamos. R.Karbauskis iš viso sumokėjo 1,7 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), tai sudaro apie 10 proc. nuo gautų pajamų.
R.Karbauskio deklaruotas turtas (daugiausia NT) – 13,3 mln. eurų, taip pat nurodoma, kad R.Karbauskis turėjo 839 tūkst. eurų piniginių lėšų, o jo turimų vertybinių popierių vertė – 10,1 mln. eurų. Tai panašūs dydžiai į VMI pateiktus deklaracijų išrašus, kuomet skelbta, kad R.Karbauskio bendro deklaruoto turto vertė sudarė 24,4 mln. eurų.
Pirmuoju numeriu sąraše su LVŽS kandidatuojančio premjero Sauliaus Skvernelio deklaruotas turtas pernai siekė 136 tūkst. eurų, piniginės lėšos iš jo sudarė 94 tūkst. eurų. Premjeras pernai deklaravo 71 tūkst. eurų pajamas, nuo jų sumokėjo 13 tūkst. eurų GPM, arba apie 19 proc.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis deklaravo tegavęs 50,1 tūkst. eurų pajamų, ir nuo jų sumokėjo 10 tūkst. eurų GPM, arba apie 20 proc. Daugiausia jis deklaravo turto akcijomis – 1,33 mln. eurų. Tai dešimteriopai mažiau, nei VMI skelbti duomenys apie jo šeimos valdomą turtą. 15min jau anksčiau skelbė paaiškinimą, kad toks buhalterinis turto prieaugis susidarė dėl žmonos verslo akcijų pervertinimo.
TS-LKD sąrašą vedanti Ingrida Šimonytė pernai uždirbo 54,5 tūkst. eurų ir sumokėjo 10,9 tūkst. pajamų mokesčio.
Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašo vedlys Gintautas Paluckas pernai deklaravo uždirbęs 43,8 tūkst. eurų, nuo jų sumokėjo 8771 eurą mokesčių.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen deklaravo 54 tūkst. eurų pajamas ir sumokėjo 10,2 tūkst. eurų GPM.
Darbo partijos sąrašą vedantis Vigilijus Jukna deklaravo uždirbęs 76,3 tūkst. eurų, ir sumokėjo 11,1 tūkst. eurų mokesčių. Jo turtą daugiausia sudaro kitiems išduotos paskolos (80 tūkst. eurų) ir piniginės lėšos (54 tūkst. eurų).
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos sąrašo vedlys, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius per metus uždirbo 62,7 tūkst. eurų pajamų, ir sumokėjo 12,1 tūkst. eurų mokesčių.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąraše pirmuoju numeriu esančio Zbignevo Jedinskio uždarbis pernai sudarė 42,7 tūkst. eurų, jis sumokėjo 8,5 tūkst. eurų mokesčių.
Laisvės partijos pirmasis numeris, Seimo narė Aušrinė Armonaitė, uždirbo 40,9 tūkst. eurų ir sumokėjo 7,9 tūkst. eurų mokesčių.
Į Seimą kandidatuoja 22 milijonieriai
Padalinus bendrą 1755 kandidatų turto sumą ir išvedus vidurkį, išeitų, kad vidutiniškai vienas į Seimą kandidatuojantis asmuo disponuoja beveik 147 tūkst. eurų turtu, skelbia VRK.
Didžiausia kandidatų turto suma (neatsižvelgiant į gautas ir suteiktas paskolas) disponuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (45 214 196 eurai).
Antroje vietoje – Darbo partija, kurios kandidatų bendra turto suma sudaro 32 593 478 eurus.
Trečioje vietoje pagal bendrą kandidatų turimo turto sumą yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, disponuojantys 20 867 219 eurų turtu.
Mažiausiai turto deklaravo Lietuvos liaudies partijos kandidatai, jie bendrai sudėjus disponuoja 2 324 103 eurų turtu.
„Drąsos kelias“ politinės partijos kandidatų turtas siekia 3 586 913 eurų. Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai kandidatai deklaravo disponuojantys 4 249 568 eurų turtu.
VRK duomenimis, šiemet dėl Seimo nario kėdžių kovos 22 milijonieriai.
3 turtingiausi kandidatai yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše.
Po du milijonierius savo gretose turi: Darbo partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Lietuva – visų“.
Po vieną milijonierių turi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai.
Dar du, daugiau nei milijono eurų turtu disponuojantys kandidatai, yra išsikėlę patys.
Skaičiuojant turto, vertybių ir piniginių lėšų sumas (neskaitant suteiktų ir gautų paskolų) daugiausiai turto turintis kandidatas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Jo nurodyta turto suma siekia 24 338 530 eurų.
Antroje šio sąrašo vietoje – Darbo partijos kandidatų sąraše esantis Antanas Guoga. Jis VRK nurodė, kad disponuoja 17 326 796 eurų turtu.
Trečias sąraše – Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas, kurio deklaracijose – 6 922 083 eurai.
VRK duomenimis, 93 kandidatai į Seimo narius nurodė neturintys jokio turto.
Skaičiuojant turto, vertybių ir piniginių lėšų sumas (įskaitant suteiktas ir gautas paskolas), kandidatų pateiktais duomenimis, daugiausiai skolų turi Laisvės partijos kandidatas Ernestas Skobas (-123 580 eurų), su partija „Laisvė ir teisingumas“ kandidatuojantis Raimundas Beglecovas (-113 422 eurai) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatė Nijolė Putrienė (-76 595 eurai).
VRK pasirinktas atskleidimo būdas neleidžia duomenų gretinti – vieno failo neteikia
VRK kandidatų pajamų, turto ir kitus duomenis pateikia tik internetinėje svetainėje, kurioje atskiras anketas neįgudusiam vartotojui atrasti gana sudėtinga, o palyginti, ar rūšiuoti duomenis praktiškai neįmanoma. 15min dar praėjusią savaitę į VRK kreipėsi dėl galimybės gauti kandidatų duomenų suvestinę vienoje kompiuterinėje rinkmenoje, kur duomenis būtų galima lyginti.
„Kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys yra publikuojami VRK svetainėje kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 45 straipsnyje. O kandidatų pareiškinių dokumentų duomenų sujungimas ir pateikimas struktūrizuotu būdu neatitiktų asmens duomenų apsaugos reikalavimų, todėl šie duomenys negali būti skelbiami atvirų duomenų formatais, tokiais kaip xls, csv“, – atsakė VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė ir vardijo ES direktyvas ir Lietuvos teisės aktus.
15min pabandė pasitikslinti, kokios gi tos taisyklės ar koks jų punktas neleidžia sujungti duomenų, kuriuos viešinti įpareigoja įstatymas, tačiau į dvi papildomas užklausas VRK atstovė nieko neatsakė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme numatyta, kad VRK „kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslais Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje jos nustatyta tvarka skelbia rinkimų įstatymuose ir Referendumo įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nurodytą ir pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus parengtą informaciją“.
