Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, pagrindinė mokesčių lengvatų peržiūrų grupės kryptis yra žaliasis kursas – tvarios ekonomikos skatinimas. Į šią lengvatų grupę įeina lengvatos gyventojų ir verslo naudojamam iškastiniam kurui, dalis PVM lengvatų šildymui (9 proc.), taip pat nemažai specifinių lengvatų taikomų kurui, naudojamam įvairioje žemės ūkio veikloje.
Posėdyje pasisakęs Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento direktorius Inesis Kiškis sakė, kad ministerija pasisako už lengvatų ir subsidijų kiekio mažinimą.
„Subsidijos yra geras dalykas, kai reikia kažką pradėti, bet ilgalaikėje perspektyvoje, kuo ilgiau išlaikomos subsidijos, tuo jos mažiau naudingos pačiam subsidijos gavėjui, nes jis neieško inovacijų. Džiugu, kad ši Vyriausybė imasi subsidijų naikinimo, bet reikia nusibrėžti aišku kelią, kai subsidijų yra atsisakoma palaipsniui, kad jos kuo mažiau iškreiptų rinką", – sakė ministerijos atstovas.
Jo teigimu, Aplinkos ministerija palaiko subsidijų iškastiniam kurui atsisakymą, laipsnišką CO2 dedamosios įvedimą į mokesčius, PVM lengvatos šildymui laipsnišką panaikinimą. Tuo pačiu reikėtų skatinti ir remti renovaciją, kurios įdirbį, I.Kiškio teigimu, mes jau turime.
Dar vienas žaliojo kurso aspektas būtų automobilio mokesčio, kuris Lietuvoje galioja nuo 2020 m. liepos, peržiūra. „Tam tikrą kiekį pinigų juo surenkame, bet jo tikslas buvo ne surinkti daugiau pinigų į biudžetą, o skatinti žmones rinktis mažiau taršias transporto priemones", – sakė I.Kiškis.
Žemės ūkio tarybos atstovas Aušrys Macijauskas teigė, kad reikėtų atsakyti sau, kokie šių lengvatų motyvai – ar surinkti daugiau pinigų į biudžetą, ar skatinti pokyčius.
„Mokesčiai turi tapti paskata. Jeigu diskutuojame apie iškastinį kurą, jo apmokestinimas turėtų būti paskata rinktis mažiau taršią energiją. Tą paskatą reikia vykdyti tose srityse, kur egzistuoja nebrangios alternatyvos. Yra tokių sričių, kur alternatyvos neegzistuoja – pavyzdžiui, traktorius negali važiuoti kūrenamas malkomis ar elektra. Žemės ūkio technikai tam prireiks ne vienerių metų. Konkuruojančių valstybių gamintojai tokias lengvatas taiko", – įspėjo ūkininkų atstovas.
Tiek atsakydama į A.Macijausko klausimą, tiek ir vėliau posėdžio metu, R.Bilkštytė pabrėžė, kad pertvarkos pirminis tikslas yra surinkti daugiau mokesčių į biudžetą atsisakant neefektyvių lengvatų. Ji taip pat pabrėžė, kad siekiama įvertinti, kurios lengvatos naudingos, o ne tiesiog jų atsisakyti.
NPD nelies, tačiau gali laukti kitų lengvatų peržiūra
Kita svarbi pertvarkos kryptis yra pajamų nelygybės mažinimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strateginių sprendimų paramos ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnioji patarėja Eglė Čeponytė sakė, kad mokesčių lengvatų peržiūra turi būti atliekama vadovaujantis socialinio teisingumo principu.
„Turi būti įvertintas šių lengvatų ir jų panaikinimo poveikis socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Nepamirškime, kad Lietuva turi vienus aukščiausių tarp ES narių energetinio skurdo, skurdo rizikos, socialinės atskirties rodiklius. Būtini kompensaciniai mechanizmai", – teigė ji.
Dalis dabar egzistuojančių lengvatų yra susiję ir su gyventojų apmokestinimu. Pavyzdžiui, dirbantys pagal individualią veiklą gali kaip išlaidas atskaityti 30 proc. savo apmokestinamų pajamų sumos. Taip pat iki šiol neapmokestintas ir paveldėjimo būdu iš šeimos gautas turtas, artimųjų dovanos. Skačiuojama, kad pastaroji lengvata biudžetui gali kainuota iki 65 mln. eurų per metus.
Dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) patiriami didžiausi biudžeto pajamų netekimai, tačiau Finansų ministerijos pozicija yra nedaryti pakeitimų šioje mokesčių kategorijoje, sakė finansų viceministrė R.Bilkštytė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Ieva Valeškaitė pastebėjo, kad būtų galima svarstyti dėl progresinio GPM atsisakymo. „Jo atsisakymą reikėtų svarstyti aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo kontekste, o taip pat dėl to, kad taip galėtų realiai veikti Sodros įmokų lubos. Esame pateikę svarstymus dėl paskatų talentams iš užsienio pritraukimą, tai turėtų patekti į mokesčių lengvatų lauką", – teigė patarėja.
I.Valeškaitė taip pat užsiminė, kad užsitęsus karantinui gali prireikti ne tik peržiūrėti senas lengvatas. „Vis labiau auga laikinų mokesčių lengvatų poreikis labiausiai nukentėjusiems sektoriams, tarp jų apgyvendinimo, maitinimo verslams, sporto klubams", – pridūrė ji.
Lengvatų peržiūra gali paliesti ir pelno reinvesticijas, kadangi tai yra dar vienas šios grupės prioritetas.
Pagal dabartinę tvarką, investuojant į nustatytus reikalavimus atitinkantį ilgalaikį turtą apmokestinamojo pelno suma mažinama iki 100 proc., o nepanaudota investicijų suma perkeliama į 4 ateinančius metus.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva kalbėjo apie tai, kad peržiūrint šią lengvatą, galbūt reikėtų pereiti prie paprasto vieningo apmokestinimo modelio, kuris leistų ir sklandžiai surinkti mokesčius, ir mažinti šešėlį.
„Nulinis reinvestuojamo pelno mokesčio tarifas, kurį turėjome nuo 1997 iki 2002 m. buvo raktas einant nuo šešėlio link legalizavimo. Norėtųsi sukurti tokią mokesčių sistemą, kad žmonėms būtų minimalios paskatos kažką slėpti. Kaimynų patirtis ir ekonominė logika rodo, kad jei eisime tokiu keliu, įmonės investuos ir žmonės daugiau uždirbs. Svarbu reformos neatidėlioti, kad galėtume išnaudoti kapitalo judėjimo iš Azijos į Europą momentą", – sakė ji.
Draudikai ragina atsižvelgti į gyventojų finansinį raštingumą
Viena iš ministerijos siūlomų naujovių – investicinė sąskaita – irgi rado savo vietą diskusijoje. Ji galėtų pakeisti įvairias papildomas lengvatas, gaunamas investuojant, kaip dabar taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvatą pensijų kaupimui.
Investicinės sąskaitos atveju apmokestinimas vyktų tik tuomet, kai sukauptos lėšos būtų išimamos iš minėtos sąskaitos. Tiesa, įnašų suma būtų mažesnė nei išsiimtų išmokų.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas teigė, kad tokį modelį jis vertina pozityviai, tačiau ne kaip alternatyvą investicinio gyvybės draudimo ir trečios pakopos fondų lengvatoms.
„Mes neprieštaraujame kad būtų leista investuoti per tokias sąskaitas į tam tikrus vienkartinius mūsų produktus, skirtus finansiškai raštingesniems vartotojams. Tačiau manome, kad investavimas per tokią sąskaitą netinka kaip alternatyva tiems produktams, kurie yra periodiniai, kaip trečios pakopos pensijų kaupimo produktai. Jie yra skirti neprofesionaliems investuotojams", – sakė jis.
A.Bakšinskas pridūrė, kad tokia lengvata pirmiausia buvo įvesta siekiant formuoti gyventojų elgesį, formuoti investavimo pagrindus. „Mūsų gyvenojų finansinis raštingumas yra žemiausias ES, kas yra priežastis, kodėl mūsų produktų skvarba ir tankis yra vieni žemiausių Europoje. Manome, kad kol kas atsisakyti tokios lengvatos dar anksti", – pridūrė atstovas.
Grupės vertinamų lengvatų suma sudaro trečdalį visų lengvatų
Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimai bus organizuojami kiekvieną mėnesį iki spalio. Artimiausia diskusija įvyks balandžio mėnesį – tuomet bus kalbama apie pelno reinvestavimą. Gegužę bus aptartas investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis, birželio diskusijos bus skirtos žaliajam kursui. Liepą įvyks specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, rugpjūtį – diskusija dėl pajamų nelygybės mažinimo. Rugsėjo mėnesį grupės susirinks savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimo klausimais. Spalį bus pateiktos bendros įvykusių diskusijų išvados ir pristatyta Finansų ministerijos vizija.
Iš viso lengvatos Lietuvos biudžetui per metus kainuoja yra apie 2,2 mlrd. eurų. Darbo grupės svarstomų lengvatų vertė yra maždaug trečdalis šios sumos – 790 mln. eurų.
Planuojama, kad grupė galėtų tęsti darbą mažiausiai iki 2022 metų, o mokesčių pertvarka galėtų įsigalioti 2023 metais.
Iš viso darbo grupę sudaro 39 įvairių valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir verslų atstovų.
