Anot jos, būtina skirti reikiamus finansinius išteklius ir greičiau įgyvendinti priemones, užtikrinančias pramonės skaitmeninimo spartą, inovacijų kūrimą, eksporto skatinimą, dirbančiųjų kvalifikacijos kėlimą bei perkvalifikavimą.
Pasak LPK vadovo Vidmanto Janulevičiaus, nuolatinėje konkurencijos aplinkoje gyvenančiam verslui būtina užtikrinti stabilią mokestinę aplinką.
„Verslui, kuris gyvena globalios ekonomikos ir konkurencijos sąlygomis, kai didėja neapibrėžtumas, tam, kad bent minimaliai galėtume planuoti savo veiklą, reikalinga labai stabili verslo aplinka“, – LPK forume trečiadienį kalbėjo V.Janulevičius.
„Mokestinius teisės aktus turime keisti tikrai ne dažniau, kaip jie yra keičiami kaimyninėse valstybėse, nes kitu atveju nesukursime pridėtinės vertės Lietuvoje ir norinčių čia kurti verslą bus mažai“, – perspėjo jis.
Plečiant mokesčių bazę, pirmiausiai vertinti, ar apmokestinimas nekenkia augimui ir konkurencingumui.
Pasak pramonininkų, siekiant užtikrinti konkurencingumą, svarbu, kad „Ateities ekonomikos DNR“ plano įgyvendinimo projektai būtų vertinami ir atrenkami, atsižvelgiant į jų sukuriamą pridėtinę vertę. Be to, svarbu užtikrinti, kad mokesčiai ir rinkliavos būtų konkurencingi, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis.
„Plečiant mokesčių bazę, pirmiausiai vertinti, ar apmokestinimas nekenkia augimui ir konkurencingumui“, – teigiama pranešime.
Verslo atstovai taip pat siūlo sutvarkyti švietimo, sveikatos, socialinių ir viešojo sektorių veiklą, optimizuoti išlaidas, atsižvelgiant į demografinę padėtį ir ateities poreikius. Siūloma parengti švietimo politikos programą, optimizuoti švietimo įstaigų tinklą bei ugdymo turinį. Anot verslininkų, moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms skiriamos lėšos turėtų pasiekti europinį vidurkį.
Kalbėdamas apie švietimo problemas, V.Janulevičius akcentavo, kad iki šiol trūksta politinės valios įgyvendinti nuoseklią švietimo reformą.
„Valstybė kažką nuolat daro su švietimu, bet aiškių, nuoseklių sistemos pokyčių, kad būtų jungiami ne padriki sprendimai, o būtų siūloma visuminė sistemos pertvarka – tai visgi neįvyko“, – sakė pramonininkų vadovas.
„Valstybė stokoja politinės valios tai padaryti, trūksta politinių partijų bendro noro susitarti ir judėti ta pačia užsibrėžta kryptimi ne vieną kadenciją, o bent jau penkias“, – teigia jis.
Taip pat nurodoma užtikrinti infrastruktūros plėtrą, efektyvų valstybės turto valdymą, stiprinti regionų ekonomiką ir gerinti verslo sąlygas juose.
Konfederacijos teigimu, turi būti parengta valstybės paskatų ir pagalbos sistema, kuri užtikrintų spartesnę įmonių skaitmenizaciją, be to, svarbu spartinti valstybės viešojo sektoriaus skaitmenizavimą ir viešųjų duomenų atvėrimą visuomenei ir verslui. Siūloma sukurti paskatų sistemą ir pramonės įmonėms, kuri padėtų įveikti transformacijos iššūkius, prisiderinti prie aplinkosauginių, energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo reikalavimų.
Anot pramonininkų, turi būti užtikrinama įmonių prieiga prie privačių, draudimo, rizikos kapitalo ar privačių pensijų fondų, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei leidžiant žaliąsias obligacijas.
Taip pat nurodoma, jog turėtų būti didinamos valstybės tarnautojų kompetencijos, optimizuojamas jų skaičius.
„Turime optimizuoti išlaidas, atsižvelgdami į realią demografinę padėtį ir kintančius ateities poreikius, paraleliai galvojant apie šių sričių paslaugų kokybės kėlimą, specialistų kompetencijų gerinimą“, – pabrėžė V.Janulevičius.
Be to, verslo atstovai norėtų, kad jų interesai būti labiau atstovaujami ES institucijose, o sprendžiant strateginius verslui aktualius klausimus, su juo būtų konsultuojamasi.
