Šis žingsnis siunčia signalą, kad Australija pasirengusi demonstruoti savo galią Ramiojo vandenyno regione.
Premjeras Scottas Morrisonas per ceremoniją Kanberoje pavadino šį „ryžtingą planą“ šalies „visų laikų didžiausia investicija į gynybą taikos metu“.
Daugelį metų puoselėtos partnerystės pagrindinis ramstis yra sutartis, kuria Prancūzijos vyriausybės finansuojama konsorciumas „Naval Group“ įsipareigojo pagaminti 12 atakos povandeninių laivų.
Ši sutartis yra didžiausias per visą Australijos istoriją karinės technikos pirkinys, taip pat pelningiausias „Naval Group“ sandoris su užsienio šalimi.
Numatoma, kad pirmas povandeninis laivas bus pastatytas iki 4-ojo dešimtmečio pradžios: šį aparatą planuojama pradėti testuoti jūroje 2031 metų pradžioje, o 2032 metų pabaigoje atlikti praktinius bandymus.
Kritikai teigia, kad šis žingsnis pernelyg pavėluotas: kiek šiauriau ir ryčiau Australijos esančiuose vandenyse dėl įtakos intensyviai varžosi Jungtinės Valstijos, Kinija ir kitos regiono galybės.
Pekinas pretenduoja į didžiąją dalį Pietų Kinijos jūros – vandens kelio, kuriuo gabenamos Kinijos ekonomikai gyvybiškai svarbios rūdos, kiti mineraliniai ištekliai ir nafta.
Vašingtonas sunerimęs, kad Kinija vis ryžtingiau reiškia tokias pretenzijas, siekdama pademonstruoti savo galią mažesnėms Azijos valstybėms ir tapti regiono pagrindine žaidėja.
Australijos kariniai analitikai tikisi, jog povandeniniai laivai leis šaliai išlaikyti realų atgrasymo nuo galimų priešiškų veiksmų potencialą.
Į Australijos sostinę atvykusi Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly pasirašė sutartį per ceremoniją, surengtą prie Australijos gynybos ministerijos esančio paminklo JAV pajėgoms.
„Australija demonstruoja didelį pasitikėjimo kliaudamasi Prancūzija, o Prancūzija demonstruoja didelį pasitikėjimą pasidalydama su Australija pajėgumais, kuriais grindžiamas mūsų suverenitetas ir strateginė autonomija, atsiradusiais dėl didžiulių investicijų pastaraisiais dešimtmečiais“, – pareiškė F. Parly.
