ECB ilgą laiką nekeičia palūkanų normų, kurios šiuo metu yra istoriškai žemos, o indėlių palūkanų norma net yra neigiama ir tai reiškia, kad bankams tenka mokėti už savo indėlius euro zonos centriniame banke.
Tačiau, infliacijai euro zonoje pasiekus rekordinį lygį, padaugėjo raginimų Europos Centriniam Bankui atsisakyti skatinamosios politikos ir pasekti kitų centrinių bankų pavyzdžiu didinant palūkanų normas.
Francois Villeroy de Galhau, Prancūzijos centrinio banko vadovas ir ECB valdančiosios tarybos narys, penktadienį Paryžiuje pareiškė, kad neigiamų palūkanų normų laikotarpį būtų „pagrįsta“ užbaigti iki šių metų pabaigos.
„Jeigu nebus nenumatytų naujų sukrėtimų, manyčiau, jog būtų pagrįsta iki metų pabaigos įžengti į teigiamą teritoriją“, – pažymėjo jis.
ECB palūkanų normų padidinimas būtų pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį.
Tačiau padidinus normas per anksti gali būti pakenkta ūkio augimui, nes Europos ekonomika dėl karo Ukrainoje šiuo metu patiria nemažų sunkumų.
ECB vadovė Christine Lagarde yra sakiusi, jog įžvelgia „didelę tikimybę“, kad euro zonos centrinis bankas iki 2022 metų pabaigos padidins palūkanų normas, jeigu infliacija euro zonoje nesumažės.
Ji taip pat sakė, kad ECB „per trečiąjį ketvirtį“ greičiausiai užbaigs savo turto pirkimo programą, kurią įgyvendino siekdamas paremti ekonomiką per koronaviruso pandemiją. Anot jos, „labai tikėtina, kad tai bus padaryta [trečiojo] ketvirčio pradžioje“.
