Kalbėdami Paryžiuje, Prancūzijos ir Vokietijos finansų ministrai pareiškė, kad į vadinamąjį „Airbus“ akumuliatorių“ projektą, kuriuo bus siekiama pakartoti Europos orlaivių gamintojos sėkmę, bus investuota 5–6 mlrd. eurų.
Pirmą kartą šią idėją prieš aštuoniolika mėnesių išreiškė Europos Sąjungos pareigūnai, sunerimę, kad Europa gali atsilikti pasaulinėse technologijų lenktynėse.
„Tai svarbus žingsnis Europos pramonės istorijoje“, – pažymėjo Prancūzijos finansų ir ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo jo kolega iš Vokietijos Peteris Altmaieris bei Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas energetikai Marosas Sefcovicius.
Įsipareigojimas dėl investicijų „rodo, kad Europai nėra lemta priklausyti nuo technologijų importo iš dviejų milžinių – Jungtinių Valstijų ir Kinijos“, – kalbėjo B.Le Maire.
„Jei norime, kad po ketverių–penkerių metų Europoje vyktų [akumuliatorių] gamyba, nebegalime laukti“, – pridūrė M.Sefcovičius.
Jis pranešė, kad Briuselis yra pasirengęs patvirtinti 1,2 mlrd. eurų finansavimą projektui, o oficialaus patvirtinimo tikimasi šių metų spalio mėnesį.
Ne mažiau kaip keturi milijardai eurų bus pritraukti iš 35 privačių įmonių, tarp kurių bus ir didžiausios automobilių gamintojos bei energetikos grupės, kurios jau pranešė apie savo pasirengimą prisijungti prie aljanso.
Pasak Vokietijos finansų ministro, „Konsorciumus sudaro valstybės, o ne vyriausybių ministrai ar komisijos“.
Per artimiausius mėnesius Prancūzijoje bus atidaryta bandomoji gamykla, kurioje dirbs apie 200 darbuotojų, o iki 2023 metų tikimasi atidaryti dvi gamyklas Prancūzijoje ir Vokietijoje. Kiekvienoje iš jų bus po 1,5 tūkst. darbo vietų.
Didelės viltys
Jau kelerius metus netylant skandalams dėl dyzelino lemiamos taršos bei įsigaliojant vis griežtesnėms taisyklėms dėl anglies dioksido išmetimo, Europos automobilių gamintojai ėmė spartinti elektrinių transporto priemonių gamybą.
Dažniausiai automobilių gamintojos įsigyja reikalingus elementus iš nedidelio skaičiaus užsienio gamintojų, daugiausia iš Azijos, ir naudoja juos didelio pajėgumo akumuliatoriams gaminti, kurie aprūpina energija elektromobilius.
Praėjusiais metais Kinijos CATL pranešė planuojanti centrinėje Vokietijoje pastatyti didžiulę naują gamyklą.
Iki šiol Europos automobilių gamintojos nesiryžo savo jėgomis imtis šios milžiniškų investicijų reikalaujančios užduoties.
Remiantis konsultacijų bendrovės BCG duomenimis, Europos Sąjungoje gaminamas tik 1 proc. viso pasaulio ličio–jonų elementų.
Visgi tikimasi, kad iki 2027 metų elektros transporto priemonių akumuliatorių rinka pasieks 45 mlrd. eurų, iš kurių 20–30 proc. teks Europai.
30 proc. pasaulinės pasiūlos
Pasak B.Le Maire, naujoji platforma bus atvira ir kitoms ES šalims, o Italija, Belgija, Lenkija, Austrija ir Suomija jau išreiškė susidomėjimą.
Tuo tarpu P.Altmaieris paminėjo, kad Prancūzijos akumuliatorių gamintoja „Saft“, kurią prieš kelerius metus įsigijo naftos milžinė „Total“, bei antra pagal dydį Europos automobilių gamintoja PAS taip pat greičiausiai prisijungs prie aljanso.
Paklausta naujienų agentūros AFP, PSA pareiškė, kad svarsto galimybę prisijungti prie projekto per savo „Opel“ padalinį.
„Šiame etape dar nepriimtas joks sprendimas – jis bus priimtas tik tuomet, kai Europos Sąjunga prisiims savo įsipareigojimus“, – nurodė bendrovės atstovas spaudai.
P.Altmaieris anksčiau yra sakęs, kad norėtų, jog iki 2030 metų Europa pasiūlytų 30 proc. viso pasaulio akumuliatorių pasiūlos, o akumuliatorius gamintų „kelios gamyklos“, įsikūrusios Vokietijoje ir kitose šalyse.
